„Lietuvos balso“ finalininkas Artūras: apie įveiktą baimę, storą odą ir Lietuvą be stereotipų

Artūras Aleksiejus / LNK ir asmeninės nuotr.
Artūras Aleksiejus / LNK ir asmeninės nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Jokios baimės nebejaučiu – tik didžiulį džiaugsmą“, – sako „Lietuvos balso“ finalininkas, atlikėjas Artūras Aleksiejus (18), kuris su mokytoju, dainininku Justinu Jaručiu priešaky jau šį sekmadienį bandys tapti šio muzikinio šou nugalėtoju.

„Nuo vaikystės svajojau tapti aktoriumi, filmuotis Holivudo filmuose, tačiau galiausiai susivokiau, kad iš tiesų labiausiai noriu būti dainininku. Ši svajonė jau pradeda pildytis, tad mano tikslas – toliau judėti tik pirmyn, siekti šios svajonės iš visų jėgų. Noriu, kad žmones traukčiau savo muzika ir jos pajautimu“, – emocingai pasakoja Žmonės.lt kalbintas Artūras.

Per pirmuosius šou pasirodymus vaikinas neslėpė, jog jaudulys buvo itin didelis, tačiau kuo toliau, tuo daugiau jis įgauna pasitikėjimo, tad šou finišo tiesiosios sako laukiantis tik su pačiomis geriausiomis emocijomis.

„Labai laukiu finalo, nes šįkart visiškai pasitikiu savimi. Kalbėjausi ir su kitomis finalistėmis – mes visi draugiškai bendraujame, nes jos visos trys – tiesiog nuostabios! Tad nepaisant to, kad visi norime laimėti, džiaugsimės už tą, kuris taps nugalėtoju – nuoširdžiai“, – patikina Artūras.

Artūras Aleksiejus / Asmeninio albumo nuotr.
Artūras Aleksiejus / Asmeninio albumo nuotr.

Nejaugi tarp ketveriukės visiškai nesijaučia konkurencijos?

„Jos tikrai nėra. Taip, visi atvykome laimėti, tačiau palaikome vienas kitą. Negaliu atsidžiaugti, kad patekau į finalą kartu su tokiais nuostabiais žmonėmis. Mes jau esame kiekvienas nugalėtoju pats sau, juk, nepamirškime, kad iš dvylikos narių mokytojų komandose likome tik po vieną – tai jau yra pergalė. Taigi didžiuojuosi savimi, nes suprantu, kad jau nuėjau toli“, – džiaugiasi finalistas.

Jeigu projekte gimė draugiški santykiai, galbūt juos dalyviai palaikys ir šou pasibaigus? „Labai to tikiuosi! Norėčiau, kad nors kažkoks ryšys išliktų“, – šypteli.

Artūras Aleksiejus / Asmeninio albumo nuotr.
Artūras Aleksiejus / Asmeninio albumo nuotr.

Link svajonės pastūmėjo mama

A.Aleksiejus pasakoja, kad mėgėjiškai dainuoja jau ne vienerius metus, o viskas rimčiau rutuliotis pradėjo tuomet, kai mokykloje per talentų konkursą buvo paprašytas padainuoti. Vaikinas pasakojo, kad po šio pasirodymo sulaukė labai daug komplimentų ir netgi raginimų užsiregistruoti kokiame nors televizijos projekte.

„Ne vienerius metus galvojau apie registraciją į „Lietuvos balsą“, tačiau ir bijojau, ir dar buvau per jaunas amžiumi. Trejus metus apie tai svajojau, kol galiausiai gavau pastūmėjimą iš mamos ir štai, aš finale!“ – juokiasi jis.

Paklaustas, ką jam reikštų pergalė šiame šou, Artūras neslepia, kad tai būtų geriausias įrodymas, kad jo pasirinktas kelias – teisingas ir turintis tęstis, kad pavyko prisibelsti į žmonių širdis.

„Jeigu laimėčiau, tuomet tai būtų dar vienas įrodymas, kad turiu nepalikti šito kelio. Juo ėjau ne šiaip sau – būti atlikėju yra mano svajonė. Noriu dainuoti dainas, kurias kartu su manimi išjaustų ir kiti žmonės, kartu išgyventų emocijas“, – atvirauja jis.

Laisvė būti savimi

Balsingas vaikinas žavi ne tik savo dainomis, bet ir charizmatiška išvaizda – nebijo su ja eksperimentuoti, renkasi įmantrius aksesuarus. Artūras neslepia – išreikšti savo asmenybę per išvaizdą jam yra ir įdomu, ir reikalinga.

„Man labai patinka, kad scenoje galiu tapti bet kuo – visiškai išsilaisvinti. Iš to pasisemiu beprotiškai daug jėgų. Manau, kad scenoje svarbiausia – gebėjimas gerai dainuoti, tačiau tuo pačiu – ir atlikėjo savitumas, jo stilius, charizma. Apranga, stilius, turbūt kiekvienam žmogui yra kažkiek svarbu, o man asmeniškai turėti savitą stilių, saviraišką – tiesiog būtina. Noriu atrodyti taip gerai, kad pažvelgęs į veidrodį pats net oro pritrūkčiau“, – juokiasi.

Turiu storą odą, kuri man neleidžia bjaurių žodžių prisileisti gilyn į širdį.

Ar nebijo galimos kritikos, juk kartu su drąsiais poelgiais dažniausiai išsišaukia ir reakcijų, kurių, deja, būna pačių įvairiausių ir nebūtinai – pozityvių?

„Esu žmogus, kuris labai mėgsta laužyti taisykles – man svarbiausia yra mano paties nuomonė, žinau savo vertę, jaučiu, kas man patinka ir tinka, todėl nežadu klausytis ir, juolabiau, imti į širdį kokių nors užgauliojimų. Turiu storą odą, kuri man neleidžia bjaurių žodžių prisileisti gilyn į širdį“, – atvirauja jis.

„Svajoju, kad Lietuva pagaliau pralaužtų stereotipus, kad ji būtų laisva šalis visomis įmanomomis prasmėmis. Kad nebeliktų jokių piktų žvilgsnių dėl kitokios žmonių išvaizdos, gyvenimo būdo ar dar kokių nors pasirinkimų“, – priduria Artūras.