„Lietuvos balso“ finalininkė Vaida Deksnytė – apie gyvenimo absurdą, baimę mylėti ir keistuolės etiketę

„Kadangi jau „Lietuvos balso“ finalas ir tuoj pasibaigs tas trumpas gyvenimo etapas, tai jau atėjo tikras emocijų antplūdis... Bet esu tikra, kad mano kelionė muzikinių svajonių link tuo nesibaigia“, – mintimis su portalu Žmonės.lt dalijasi finalo nekantriai laukianti V.Deksnytė.

„Lietuvos balse“ savo talentu suspindusi 18-metė Vaida dar yra tik abiturientė, tačiau aplinkiniai ją kartais pavadina tikra filosofe. Mergina šypsosi išgirdusi tokius pasakymus ir teigia išties labai daug mąstanti apie pasaulį ir save jame. Pasak pašnekovės, nors jai patys gražiausi yra mąstantys žmonės, tiek apie viską galvoti, kiek ji – nesiūlytų niekam.

„Gyvenimas kai kuriais aspektais atrodo labai gąsdinantis. Aš linkusi labai daug mąstyti apie realybę, tad kai kur pradedu matyti absurdą. Dėl šios priežasties, mane džiugina maži kasdieniai dalykai, jie man yra esmė ir didysis grožis. Pavyzdžiui, važiuojant autobusu man patinka stebėti žmones, gatves, automobilius – viskas taip įdomu. Žiūri, vienas žmogus susiraukęs, kitas – laimingas, vienas taip apsirengęs, kitas – kitaip. Viskas taip įdomu“, – šypsosi Vaida.

Dainininkė neslepia – dažnas mąstymas apie kasdienybę ją stabdo. „Imantis veiklų, labai ilgai svarstau. Atrodo, tai tik nereikšmingi psichologiniai dalykai, bet jie trukdo keliauti toliau. Visgi iš tų mažų dalykų susideda pasaulis“, – sako ji.

Nors „Lietuvos balse“ suspindusią V.Deksnytė muzika lydi nuo pat vaikystės, mergina atvirauja, kad per savo polinkį daug mąstyti, ilgą laiką kuklinosi dainuoti net šeimos nariams – vis galvojo, kad nėra pakankamai gera.

„Kai buvau maža, būdavau labai kūrybinga, dainuodavau ir šokdavau. Pamenu, darželyje netgi esu pastačiusi spektaklį. Tokie buvo mano pirmieji prisilietimai prie meno, o po to bandžiau eiti į chorą, bet man buvo sudėtinga ten, nes negerai jaučiausi tarp tokių stiprių žmonių. Galiu sakyti, kad aš visą savo gyvenimą dainuoju, bet nei savo draugėms, nei šeimai nesu to parodžiusi. Man gėda. Dabar esu labai išlaisvėjusi ir labai džiaugiuosi dėl to“, – atvirauja ji.

Atlikėjos mokytoja, dainininkė Monika Liu šou transliacijose pabrėžė, kad Vaida su savimi atsineša magiją. Iš tiesų, vos užlipusi į sceną V.Deksnytė užburia auditoriją – jos pasirodymai žavi jausmingumu, kitoniškumu. Vaida šypsosi – kai ji scenoje, aplink niekas neegzistuoja.

„Dingsta viskas, nebėra jokių taisyklių. Jeigu prieš pasirodymą pasakysiu sau: „daryk taip“, aš vis tiek darysiu taip, kaip aš tuo metu jaučiu. Man jokie pasakymai negalios. Kai būnu scenoje, aš atsirandu kažkur kitur ir man neberūpi, koks esu žmogus. Čia ypatingiausias jausmas, koks tik gali būti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Vidiniame pasaulyje, ne mažiau nei išoriniame, gyvenanti Vaida pasakoja, kad visai neseniai išgyveno sudėtingą etapą, tad galbūt todėl scenoje taip liejasi emocijos.

„Iš tiesų, aš esu labai įvairiapusė ir kartais tokia būnu ant scenos, tačiau man ilgą laiką emociškai buvo nelengva. Tas periodas man buvo sudėtingas, bet aš net nemoku papasakoti, kas buvo. Man buvo panikos priepuoliai, aš nenorėjau bendrauti, net galvojau, jog mane galėjo būti kažkas apsėdę. Mano savivertė yra labai silpna ir tuomet aš jaučiausi neverta žmonių. Tuo metu mane gelbėjo gamta, kinas, sena muzika ir knygos“, – neslepia ji.

Vaida pasakoja, kad įžengus į „Lietuvos balso“ sceną jautėsi išsilaisvinusi. Savo pasirodymą kiek vėliau peržvelgusi V.Deksnytė sako negalėjusi patikėti, jog žiūri į save.

„Kai atėjau į „Lietuvos Balsą“, tikrai atrodė, kad esu svetima ir sau, ir žmonėms. Man buvo labai sunku, kai manęs paprašė prisistatyti. Galbūt iš to ir išsiveržė tos susikaupusios emocijos, nes man tikrai buvo viskas sukilę, man akys vartėsi, o jų šiaip nevartau. Tai pamačiusi per televiziją, išsigandau. Toks mažas demoniukas atrodžiau, net keista žiūrėti. Ir šiek tiek gėda“, – nusijuokia ji.

Išskirtiniu įvaizdžiu žavinti mergina neslepia, jog aplinkiniai ir jai kartais nevengia prikabinti keistuolės etiketės. Visgi Vaida priduria, kad dėl to ji nesuka sau galvos.

„Kai žiūriu savo pasirodymus, tai atrodo, kad į kitą žmogų žvelgiu, tačiau viskas su tuo yra gerai, reiškias, aš tame momente taip jaučiuosi. Tačiau truputėlį jaučiasi iš žmonių, kurie galbūt nėra susidūrę su kitokios aplinkos asmenimis, kurie gyvena savoje erdvėje, ta priklijuota keistuolės etiketė. Bet keistuoliai yra mano mylimiausi. Aš tikrai nenoriu savęs vadinti keistuole, nes aš juos labai myliu. Man sakyti, kad aš esu keistuolė būtų net per daug prabangu. Man jie yra pasaka, man jie yra patys geriausi“, – šypsosi ji.

Susižavėjimas visuomenės kitokiais laikomais žmonėmis Vaidai kilo skaitant daug pasiekusių asmenų biografijas. Pasak jos, tokios istorijos ją motyvuoja.

„Žmonės nesupranta, kad pasaulyje garsios asmenybės, tokios kaip Einšteinas, Napaleonas, buvo visiški keistuoliai. Manau, kad tas keistumas, tie charakteriai, kurie daug kam nepriimtini, padeda sukurti meną ir padaryti didelius darbus. Tai dėl tokių savybių, gąsdinančių kitus, susikuria dideli dalykai. Man garbė, kai pavadina keistuole“, – atskleidžia V.Deksnytė.

Be galo myli žmones

18-metė V.Deksnytė pasakoja be galo mylinti žmones, tad bendraudama su aplinkiniais jiems teikia visą savo energiją. Mergina priduria, kad dėl šios priežasties ilgai būti tarp kitų negali.

„Aš esu kartais ekstravertė, kartais intravertė. Kai būna daugiau žmonių, man sudėtinga bendrauti, bet kai esu su dviese su asmeniu – tikrai lengva. Tačiau aš negaliu ilgai būti su kitais, man reikia vienai pabūti namie ar kažkur gamtoje. Galbūt todėl, kad aš, kiekvieną kartą bendraudama su žmonėmis, atiduodu labai daug meilės, tad kad pilnai atiduočiau save, man reikia atgauti energiją“, – pasakoja pašnekovė.

Dalyvaudama projekte Vaida užsiminė, jog bijo įsimylėti. Mergina svarstė turinti filofobiją – įsimylėjimo ir meilės baimę. Visgi V.Deksnytė tiki – meilė padės jai įveikti visus dabarties sunkumus. 

„Aš manau, kad meilė mane išgelbės nuo visų dalykų, kurie man sako, kad aš nesu verta kito žmogaus. Norėtųsi meilės, žinoma, kur čia pabėgsi, bet bijau įskaudinti kitus. Aš manau, kad meilė išgelbės mane ir ji dar tikrai bus“, – šypsosi 18-metė.

„Lietuvos balse“ dalyvaujanti Vaida džiaugiasi, kad dabar jos socialinius tinklus užplūdo žinutės, kuriose – palaikymo žodžiai. Pasiryžusi eiti į muzikinį šou, V.Deksnytė pasakoja nesitikėjusi sulaukti tiek meilės. 

„Gaunu žinučių ir stengiuosi visiems atrašyti. Stengiuosi ne tik padėkoti, bet ir kažką daugiau pasakyti, pavyzdžiui, balso žinutę nusiunčiu. Iki projekto „Instagram“ paskyroje turėjau 300 sekėjų, dabar – 2300. Labai daug ir man netikėta, kad kažkam aš įdomi“, – šypsosi mergina. 

Didžiausios pergalės – priešaky

Apie gyvenimo prasmę vis galvojanti Vaida atvirauja, jog apie laimėjimą muzikiniame šou net nesusimąstė. Pasak pašnekovės, savo pergalę ji jau pasiekė, o ateityje tokių bus ne viena.

„Žinoma, visi nori laimėti, bet aš galiu labai paprastai pasakyti, kad aš pasiekiau savo pergalę ir dar pasieksiu ne vieną, bus daug pergalių. Iš tiesų, aš nesureikšminu to laimėjimo, aš žiūriu į tai, kaip toliau gyventi, kaip kurti, kaip nepaleisti to, ką čia sukūrėme“, – sako ji. 

Paklausus, kur išleistų piniginį prizą, mergina susimąsto – dalį pinigų skirtų muzikiniams planams, bet nepamirštų įgyvendinti ir kitų troškimų.

„Norėčiau ką nors nupirkti savo artimiesiems. Norėčiau šįkart būti ta, kuri už viską moka. Norėčiau nusipirkti kosmetikos ar drabužių (juokiasi). Ilgą laiką nepirkau, tai norisi kurti savo įvaizdį. Iš pačių pradžių sau ir artimiesiems mini malonumą pasidaryčiau, o po to jau nusipirkčiau muzikos reikmenų, kažkokios įrangos.  Oi, ir dar – tikrai keliaučiau į Japoniją“, – savo norus vieną po kito žeria ji.

Svajoja apie Japoniją

V.Deksnytės svajonėse išties dažnai išnyra tolimoji Japonoja. Prieš metus mergina netgi pradėjo mokytis japonų kalbos. Paklausus, kodėl ją traukia būtent ši šalis, Vaida šypsosi: „Japoniją žmonės taip pat mistifikuoja, kaip ir mane, galbūt todėl ir traukia“, – sako ji. 

Pasak dainininkės, Japoniją apraizgę gausybė mitų ir stereotipų, tad ji norėtų nuvykti į šią šalį ir juos sau išsklaidyti. 

„Žmonės įsivaizduoja, kad Japonijoje viskas tobula, tik gamta, kalnai, žmonės labai mandagūs, bet ten ir šiukšlių, ir kitų blogų dalykų yra. Juk nėra tokia pasaka.

Neįsivaizduoju, kodėl Japonija mane taip traukia, bet man tai atrodo labai miela vieta. Mane labai vilioja gamta, pas juos yra labai ryškūs keturi metų laikai. Labai norėtųsi į kokį kaimą, kuriame yra šventykla, kur kalnas, kur daug augalų, kur su dviračiu galėčiau išvažiuoti pasivažinėti. Norėtųsi tos ramybės, bent jau kažkiek laiko gyvenime tai patirti“, – sako V.Deksnytė.

Visgi pandemijai pristabdžius pasaulį, kelionės kol kas lieka tik svajone. Vaida atvira – šiuo metu jos gyvenimas sukasi aplink muziką. 

„Jei ne muzika, tai kinas mane traukia. Norėčiau ir čia save išbandyti, dar norėčiau parašyti knygą. Bet čia ateityje. Dabar gyvenu muzika“, – pokalbį užbaigia V.Deksnytė.