„Lietuvos balso“ prodiuseris Gediminas Jaunius: „Jaučiuosi kaip riteris, į rudens sezoną iškeliaujantis su labai gera komanda“
Prodiuserinės kompanijos „Elitaz“ vadovas Gediminas Jaunius antrus metus iš eilės sėda už vieno didžiausių televizijos šou „Lietuvos balsas“ vairo. Antrąjį sezoną skaičiuojantį kokybiškiausią muzikinį projektą jau nuo rudens galės stebėti LNK žiūrovai, šou prodiuseris G.Jaunius jiems pažada demonstruoti pažangą, intrigą ir aukščiausią klasę.
– Projektas skaičiuoja antrus metus. Kaip skirsis antrasis „Lietuvos balso“ sezonas nuo pirmojo – ar pamatysime kažką naujo?
– Jau filmuodami Akląsias perklausas matome, kad projektas išties skirsis. Šįmet nusprendėme pavadinti jį drąsiai – kokybiškiausiu muzikiniu šou Lietuvoje. Tai atsispindėjo ir pirmo sezono metu – kokybė atrodė pribloškianti, o šįmet žadame pasirodyti dar geriau. Man patinka viskas, ką dabar matau. Man patinka vaizdas – pasikvietėme scenografą iš Lenkijos, kuris ten kūrė „Lenkijos balsą“, tad turime naujo charakterio scenografijoje. Man labai patinka mokytojai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad lyginu juos su pernykščiais. Šių metų mokytojai turi iškalbos, profesionalumo, yra tikri žaidėjai. Jie atėjo ne pasakyti komentarų ar pasiklausyti dainų, bet laimėti. Lyginu tai su pokerio stalu – vienas kitam mokytojai šypsosi, maloniai bendrauja, tačiau konkuruoja, neišduoda strategijų ir taktikų. Jau dabar matosi, kokias komandas jie buria: Valinskai renkasi labai spalvingus žmones, Donatas Montvydas ima tik geriausiai ištobulintus balsus, Katažinos komanda turėtų būti labai stipri emociškai, o Merūnas balsus į savo sandėliuką kraunasi kaip rūšinį vyną – jis tikras vokalo chirurgas.
– Pagal ką rinkote mokytojus antram sezonui? Juk iš anksto nežinojote, kad jie taip gerai žais.
– Pačiame projekto formate yra aiškus nurodymas, kas turi būti mokytojai: tai neabejotini scenos profesionalai, padarę akivaizdžiai galingas karjeras. Lietuviškas žodis „mokytojas“ šiek tiek klaidina – angliškai ši pozicija vadinama „coach“, kas reiškia trenerį. Pas mus „treneris“ labiau siejama su sportu, tačiau šie mokytojai išties treniruoja. Formatas reikalauja, jog vienas iš mokytojų būtų savo dainomis užauginęs ne vieną kartą ir pelnęs publikos pasitikėjimą, pagarbą. Šiame sezone šią vietą užima Arūnas ir Inga Valinskai. Kitas mokytojas turi būti superpopuliarus, ant bangos esantis atlikėjas. Tai – Donatas Montvydas. Trečias mokytojas turėtų būti populiarus atlikėjas, atstovaujantis alternatyvesnei muzikai. Merūnas į šią vietą tinka tobulai – opera pop pasaulyje nėra tokia dažna, tačiau jis jau įvertintas. Su juo dirbti net šiek tiek sudėtinga – jis daug keliauja, turi daug koncertų. Dabar mes dirbame su tarptautiniuose vandenyse plaukiojančiais lietuviais. Kalbant apie Katažiną, ji yra ryški, populiari, žmonių mylima diva. Mūsų mokytojų suolas yra ryškus, atitinkantis sumanymą, o dalyviai sako, kad pasirodyti prieš šiuos žmones jiems yra garbė.
– Užsienietiški formatai lietuviškoje televizijoje – paskutinis mados klyksmas. Kuo „Lietuvos balsas“ pranašesnis už konkurentų produkciją?
– Galiu kalbėti ir kaip žmogus, ir kaip TV profesionalas. Kaip žmogui man „Lietuvos balsas“ – nuginkluojantis dalykas. Būtent taip įsivaizduoju televiziją: tai pozityvu, kokybiška, skamba gyva muzika, o šitai yra reta šių laikų televizijoje dėl galimybių ar požiūrio. Didelė laimė, kad LNK pasirinko įgyvendinti šį projektą. „Lietuvos balsas“ kelia televizijos kokybę ir užveda naujas madas – juk dabar po truputį dingsta fonogramos, visi ima groti gyvai. Negaliu sakyti, jog tai padarė vien šis projektas, tačiau jis tikrai smarkiai prie to prisidėjo. Anksčiau net atrodydavo, kad geri dainininkai tarsi vengia televizijos, neva jai nereikia kokybės. Dabar matome, jog aplink mus it didelis bičių spiečius sukasi talentingi, įdomūs, balsingi žmonės. Tą jaus ir žiūrovai, o ir mums yra malonu būti šioje bendruomenėje. Galų gale, tas pats pozityvumas. Čia mes nesišaipome iš dalyvių, nebandome pigiais būdais uždirbti reitingą. Turime vieną tikslą – kad dalyviui dainuojant klausytojui plaukai piestu stotųsi ir oda šiauštųsi. Šįmet tai nutinka dažniau nei pernai. Projektą atrado ir muzikuojantys žmonės, ir žiūrovai. Esu nusiteikęs geram pusmečiui.
– Galbūt nėra paslaptis, kiek kainuoja šis projektas?
– Tai iš tiesų brangus projektas, todėl ir džiaugiuosi, kad LNK jį įgyvendinti sutiko. Didelėms šalims jį įgyvendinti sudėtinga nėra, mažesnėms reikia tikrai pasukti galvą – pagalvoti, kaip išlaikyti kokybę nuosavomis galimybėmis. Nepamirškime, jog sudėjus visus mūsų gyventojus Lietuvoje esame viso labo vienas Londono kvartalas. Iš užsienio atvykę konsultantai ir kiti ekspertai, su kuriais dirbame, sako, kad lietuviai yra itin ambicinga tauta, nes mūsų biudžetas nuo, pavyzdžiui, olandiškojo, skiriasi dešimtimis kartų. Galbūt kartais net ir daugiau. O kokybė... Ji taip smarkiai nesiskiria.
– Pernai „Lietuvos balse“ žiūrovai galėjo išvysti pasaulinio lygio žvaigždžių. Ar žinote, ką kviesitės šįmet, ir ar išvis kviesitės?
– Kol kas vyksta pokalbiai. Šįmet turėsime mažiau tiesioginio eterio laidų – antrame sezone yra kiek kitokia struktūra. Žinoma, svečių bus, tačiau ne tik iš užsienio – kviesimės ir lietuvius, nes praėjusių metų patirtis parodė, kad žiūrovams smagu stebėti, o dalyviams – dainuoti ne tik su užsieniečiais, bet ir su vietiniais.
– Koks buvo pirmojo „Lietuvos balso“ santykis su auditorija?
– Apie reitingus reiktų kalbėti su LNK atstovais, tačiau žinau, kad mus tikrai atrado muzikalus žiūrovas. Jautėme susidomėjimą didesniuose miestuose. Galbūt kam nors buvo šokas, kad tas projektas išties vien apie muziką – ne apie baltinius ar dar ką nors. Manau, kad pagreitis jau padarytas. Galime lyginti su Lenkija – pirmas sezonas ten buvo geras, o antras – dar geresnis. Važiuojame ta pačia kryptimi ir esame gerai pasiruošę. Turime nuostabius mokytojus, fantastiškus dalyvius, o dar kokius vedėjus... Jaučiuosi kaip riteris, į rudens sezoną iškeliaujantis su labai gera komanda.