Lietuvos dailininkams išdalinti Auksinių ženkliukų apdovanojimai

LDS Tarybos sprendimu nutarta LDS Auksinių ženkliukų apdovanojimus skirti tekstilininkei Almyrai Weigel (Bartkevičiūtei), grafikei Irmai Balakauskaitei ir tapytojui Romualdui Balinskui. Juos teikė LDS pirmininkė Edita Utarienė, o laureatus renginyje pristatė menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, LDS Vilniaus grafikų skyriaus pirmininkas Kazimieras Paškauskas, tapytoja Arūnė Tornau.

LDS auksinis ženkliukas Nr. 61 įteiktas tekstilininkei Almyrai Weigel (Bartkevičiūtei) už individualų požiūrį į medžiagą, eksperimentinę kūrėjos dvasią ir lietuviškos tekstilės meno sklaidą užsienyje. Tekstilininkė nuolat išbando naujas technikas, eksperimentuoja jomis, ieškodama tinkamiausių būdų savo meninei saviraiškai. Vokietijoje gyvenanti dailininkė inicijuoja projektus, puoselėjančius Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių menininkų ryšius. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė vertina, jog „menininkės Almyros Weigel erdviniai objektai, sukurti derinant tradicines ir netradicines medžiagas, griauna nusistovėjusius meninius bei kultūrinius stereotipus, kviečia diskusijai, svarstymui apie pakitusį šiuolaikinį pasaulį, kūrybos sampratą, iššūkius, kylančius šiandienos kasdienybėje.“

LDS auksinis ženkliukas Nr. 62 atiteko grafikei Irmai Balakauskaitei už autentišką, atmosferišką estetiką, egzistencinį turinį ir menų sinergiją. Menininkės kūryba pagrįsta eksperimentavimu skirtingomis meninėmis formomis ir medžiagomis. Ji kuria tapybą, grafiką, skulptūrą, objektus. Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė pastebi: „Menininkė drąsiai peržengia įprastas atskirų meno šakų ribas, kaskart išbandydama ir saviškai įveikdama pasirinktų ar gautų medžiagų pasipriešinimą“. Kūrėja atsisako ir tradicinių priemonių – tapo glaistais ir klijais, peiliu formuodama drobės paviršių, grafikos kūriniams taip pat naudoja įvairias neįprastas medžiagas ir įrankius. Jos kūrybos temos: asmeninis egzistencinis būvis, dvasinės-emocinės būsenos, tarpasmeniniai santykiai, ryšys su aplinka.

LDS auksinis ženkliukas Nr. 63 atiteko tapytojui Romualui Balinskui už inovatyvius plastinės kalbos ieškojimus bei talpių ir universalių temų plėtojimą. Menotyrininkas Vidas Poškus autorių pavadino „cikliškuoju“ tapytoju – R. Balinskas tapo ciklais. Jo tapyba pasižymi stilistine ir temine įvairove. Kūrybos kelio pradžioje mėgtos simboliškos, siurrealistiškos vienafigūrės kompozicijos. R. Balinskui kūryboje svarbus santykis tarp žmonių – vyro ir moters, vaiko ir tėvų, senjorų ir jaunimo, dvasios ir kūno ir t. t. Menininkas tvirtina: „Man tapyba labiau ritualas, svarbu, kaip tas ritualas atliekamas, kokia jo intencija ir tikslas. Kai tik pajuntu, kad jau vergauju, konstruodamas kažką, kas ne mano, stengiuosi iš tų spąstų ištrūkti. […] Žinau tik tiek, kad mano paveiksluose niekada nebus vietos prievartai, smurtui, gašlumui, pataikavimui, apsimestiniam pasaulio gelbėjimui, melui, pompastikai […]. Bus graudulio ir juoko, išgalvotų personažų, gal klounados, paradoksų, „neišvaizdaus“ tapymo ir to, ko dar nežinau, bet norėsiu, kad būtų.“