„Lietuvos garbės“ apdovanojimai: pagerbti herojai, kurie savo didvyriškais darbais garsina šalį

„Lietuvos garbės“ laimėtojai / Katažynos Polubinskos nuotr.
„Lietuvos garbės“ laimėtojai / Katažynos Polubinskos nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
2023-03-12 09:48
AA

Kovo 11-ąją Vilniaus rotušėje tradiciškai įvyko kasmetiniai nacionaliniai „Lietuvos garbės“ apdovanojimai. Jų metu apdovanoti 7 žmonės, kurie savo nesavanaudiškais poelgiais garsina šalį, ištiesia pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia labiausiai ir taip tampa pavyzdžiu mums visiems. Apdovanojimų metu žiūrovai išvydo ir įspūdingą koncertą – scenoje pasirodė ryškiausios šalies žvaigždės.

Visi šių metų herojai savo gerus darbus daro tyliai, tačiau jiems padėkoti būtina – jie yra Lietuvos švyturiai, kurie savo gerais darbais užkrečia ir kitus.

METŲ SUPRANTINGUMAS – GIEDRIUS TITENIS

Vilnietė Margarita augina kurčią sūnų Sergijų – kadangi vaiko raida vystosi lėčiau ir yra sutrikusi jo koordinacija, jam reikalingos plaukimo pamokos. Tačiau vandenyje privalu išsiimti klausos aparatą, be kurio Sergijus visiškai negirdi. Tą išgirdę plaukimo treneriai tarsi susitarę berniuką treniruoti atsisakydavo. Galiausiai Margarita sukaupė visą drąsą ir paskambino Lietuvos čempionui, buvusiam plaukikui, o dabar ir treneriui Giedriui Titeniui. Skambutis buvo lemtingas – G. Titenis ne tik iškart apsiėmė mokyti Margaritos sūnų, bet su berniuku susikūrė ir savus, tiek jiems suprantamus „susikalbėjimo“ ženklus vandenyje. Berniuko sveikata šiandien ženkliai patobulėjusi – už tai Margarita bus amžinai dėkinga G.Titeniui.

Giedrius Titenis ir Mindaugas Bilius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

METŲ SERGĖTOJAS – ALBINAS KAMARŪNAS

Albinas – partizano kapo sergėtojas, šaulys, padėjęs rasti žinomo Lietuvos partizano palaikus. Dar būdamas vaiku, kartu su mama ir močiute, jis eidavo lankyti netoli namų buvusio, tuo metu nežinomo žmogaus kapo. Tačiau pastarasis jau nuo seno buvo vadinamas Partizano kapu. Pradėjęs domėtis daugiau, A. Kamarūnas išsiaiškino, kad tai – 1945 metais sovietų stribų nužudyto Lietuvos partizano Vlado Venckūno (Jovaro) kapas. Kadangi ir jo paties tėvai buvo partizanų ryšininkai, Albinas negalėjo likti abejingas – ėmė kapu rūpintis. Prie partizano kapo surengė jo žūties 50-mečio minėjimą, ant kapo kauburėlio uždėjo antkapį, pagamino kryžių. Praėjusį lapkritį, A. Kamarūno dėka šis kapas Sapiegiškiuose buvo atkastas, o kovotojo už laisvę palaikai ekshumuoti. Už šį darbą iki pat šios dienos Albinui dėkoja ir buvusio partizano artimieji.

Gitanas Nausėda, Albinas Kamarūnas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

METŲ GELBĖTOJAS – ALBINAS MANARKA

Šių metų sausį, šalia savo darbo vietos, Varėnos sporto centro baseino prižiūrėtojas Albinas pamatė skęstantį žmogų – pastarasis bandė pereiti užšalusiu ežeru, tačiau įlūžo. O ežero gylis toje vietoje siekia net 3-4 metrus… Nieko nelaukęs, Albinas puolė jį gelbėti – rizikavo savo paties gyvybe, ir net į įvykio vietą atvykusiems ugniagesiams patarė, kaip geriausia ištraukti skęstantįjį. „Tuo metu apie save negalvoji – vertini situaciją ir veiki. Gyvūną gelbėtum, o čia gi žmogus… Jei jis būtų nuskendęs mano akyse, aš sau niekada to neatleisčiau“, – apie situaciją sako pats Albinas.

ALBINAS MANARKA / Katažynos Polubinskos nuotr.

METŲ VILTIS – JUSTINAS LIUIZA

24 metų Justinas Liuiza iš pradžių į Lietuvos kariuomenę atėjo kaip savanoris, o šiandien jis – savo šaliai atsidavęs karys. Jam svarbu saugoti ne tik šalį, bet ir kiekvieno čia gyvenančio žmogaus gyvybę. Tą Justinas įrodė pernai, kai ne darbo metu sustabdė žmogų nuo savižudybės. Tuo metu, kai Justinas pamatė ant Prienų tilto už turėklų stovintį žmogų, pastarąjį jau stebėjo net kelių automobilių vairuotojai. Tačiau nė vienas iš jų nesiėmė jokių veiksmų. Justinas nedelsė – pradėjo šį žmogų kalbinti, su juo bendrauti, o vėliau, kai prie Justino prisijungė keli pagalbininkai, jis prisiartino prie savižudžio, pačiupo jį už pečių ir išgelbėjo nuo tragedijos. Tokiu būdu Justinas šiam Lietuvos gyventojui padovanojo svarbiausią dovaną – antrą šansą gyventi.

Justinas Liuiza / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

METŲ ŠVIESULYS – MANTAS RUBEŽIUS

Aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius – žmogus, kuris savo gyvenimą paskyrė mokslui ir tvarios planetos kūrimui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama įvairiems metodams, kurie padėtų susitvarkyti su aplinkos tarša kuo tvaresniu būdu. Patobulinti daugiau nei 40 metų žinomą koncepciją pavyko ir mokslininkui Mantui Rubežiui.

Mantas Rubežius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kartu su komanda Mantas sukūrė technologiją, kuri, pasiremiant unikaliomis augalų savybėmis, geba valyti dirvožemį. Šis dirvožemio valymo būdas turi pranašumų ir dėl ekologijos, ir dėl kainos. Būtent ši technologija Mantui ir jo bendražygiams pelnė aukštą tarptautinį pripažinimą – startuolis „Biovala“, kurio bendrasavininkas ir vienas iš įkūrėjų yra Mantas, tapo solidžiausios ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalimi.

METŲ ATSIDAVIMAS – ARVYDAS MAKARAS

Savanorystė 22 metų vaikino Arvydo Makaro gyvenime atsirado atsitiktinai. Minint Lietuvos šimtmetį, jo mokykla sugalvojo gražią iniciatyvą – skirti 100 valandų gerų darbų Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Tačiau net ir praėjus šiam laikui, Arvydas liko padėti ir toliau. Savanorystė jam – prasmingai praleistas laikas. Arvydas nuo mažų dienų turi širdies ydą – tai jam padeda ir dar geriau suprasti vaikus, kuriems reikalingas dėmesys, pagalba.

Arvydas Makaras / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Mintys, kaip dar galėtų prisidėti prie sutrikusio vystymosi kūdikių namų veiklos, Arvydo galvoje sukosi tol, kol galiausiai tapo realybe – vaikinas atvėrė savo vardo paramos fondą. Iš fondo lėšų šiems namams perkamos įvairios edukacinės priemonės, kurios prisideda prie vaikų lavinimo ir ugdymo, savarankiškumo. Pagrindinis fondo tikslas – suteikti kuo daugiau edukacinių priemonių, kurios palengvintų darbą su vaikais bei mažuosius paruoštų ateičiai.

METŲ SAVANORĖ – MILDA GOŠTAUTAITĖ

Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos, lietuviai surėmė pečius ir jau daugiau nei metus laiko padeda kariaujantiems ir nuo karo kenčiantiems žmonėms. Kaunietė Milda Goštautaitė – viena iš daugelio, nepailstamai padedanti Ukrainai siekti pergalės. Tiesa, ji padėti pradėjo ne pernai, o jau nuo Maidaino įvykių. O Kovo 11-oji Mildai yra labai simboliška data – būtent šią dieną 2015 m. ji davė šaulės priesaiką. Nuo 2016 metų ji teikia humanitarinę pagalbą vaikų ir senelių namams, ligoninėms, mokykloms, apmoko vietinius ukrainiečius, gabena kariams būtina amuniciją. Taip pat Milda buvo viena pirmųjų, padėjusių išgabenti ukrainiečius iš karščiausių taškų.

Milda Goštautaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šiemet apdovanojimuose žiūrovai taip pat buvo pakviesti prisiminti istoriją bei pagerbti praėjusių metų herojus – Silvestrą Paleką, kuris išgelbėjo žmones iš gaisro, Rytį Maskeliūną, kuris su kolege atrado metodą, kaip greičiau nustatyti Alzheimerio ligą, ir jaunąjį talentą Joną Vozbutą – pastarasis žiūrovams taip pat dovanojo savo pasirodymą.

Apdovanojimų metu žiūrovams žinomiausius savo kūrinius skyrė Vaidas Baumila, Jessica Shy, Marijonas Mikutavičius, Merūnas Vitulskis ir vaikų choru „Ąžuoliukas“, Andrius Mamontovas, Monika Linkytė bei daugelis kitų. Taip pat scenoje pasirodė ir naujausio TV3 projekto „Tangomanai“, kurio premjera įvyks jau šį sekmadienį, dalyviai – Dovydas Laukys bei Simona Burbaitė.

„Lietuvos garbė 2023“ apdovanojimai (37 nuotr.)
+31