Lietuvos kariuomenės kapitonė Greta Žiliūtė: „Moterys yra pasiruošusios ateiti į kariuomenę, bet ar visuomenė yra pasiruošusi jas priimti?“
Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ metu Kino teatre „Pasaka“ įvyko režisierės Evos Husson filmo „Saulės dukros“ premjera. Kanų kino festivalyje pristatytas filmas pasakoja apie Kurdistane veikiantį moterų kovotojų būrį, sudarytą iš buvusių „Islamo valstybės“ belaisvių. Prieš filmo peržiūrą žiūrovų laukė pokalbis su Lietuvos kariuomenės kapitone Greta Žiliūte.
Kas jus paskatino prisijungti prie kariuomenės?
Šitą klausimą savo tarnybos laikotarpiu sutinku dažniausiai. Į jį atsakyti ganėtinai sunku. Keletą dalykų gyvenime tiesiog žinojau. Vienas iš jų buvo tai, kad noriu tapti Lietuvos kariuomenės karininke. Kas tai suformavo? Tai suformuoti galėjo ir mano šeima – turėjau be proto stiprų ir patriotiškai nusiteikusį senelį. Manau, jis yra vienas iš tų žmonių, kurie suformavo šias vertybes. O jausmas, kad turiu tarnauti savo tėvynei – jis tiesiog buvo.
Apie tai, kad esate mergina negalvojote?
Negalvojau. Drąsiai sakau – negalvojau. Buvo žmonių, kurie vertė mane apie tai galvoti. Tikrai ne vieną kartą esu išgirdusi klausimus, ar tau ten vieta, ar tikrai turi ten eiti? Bet jau daug kartų esu sakiusi – jei būčiau galvojusi apie tai, ką man sako kiti, tikrai čia dabar nebūčiau.
Su kokiais stereotipais susiduria Lietuvos karo akademijoje besimokančios, kariuomenėje tarnaujančios moterys?
Dažniausias ir yra šis stereotipas, kad moteriai kariuomenėje – ne vieta. Manau, kad tai ne tik kariuomenės, bet visų jėgos struktūrų stereotipas. Kartas nuo karto tai išlenda mūsų visuomenėje, spaudoje. Dar nesame pasiruošę priimti moteris. Moterys yra pasiruošusios ateiti. Moterys mūsų vakarietiškoje visuomenėje tikrai turi šias, vakarietiškas, vertybes, žino, kad jos gali, bet ar visuomenė yra pasiruošusi jas priimti?
Kokia moterų situacija Lietuvos kariuomenėje?
Karininkių yra apie dešimt procentų, kiekvienais metais į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją stoja apie dešimt procentų merginų. Problema ne ta, kad jų nepriima, o tai, kad jų tiesiog mažiau stoja. Tas pats ugdymas mokykloje vis dar labai aiškiai nurodo, kokius dalykus turi mokytis merginos ir vaikinai. Tiesiog merginos yra kitaip formuojamos. Aš augau tokioje šeimoje, kurioje šių stereotipų buvo nedaug, buvau aklėjama, kad galiu viską.
Filme „Saulės dukros“ rodoma sudėtinga situacija, kova su „Islamo valstybe“, o ką kiekvienas pilietis gali padaryti, kad mūsų kasdienė aplinka būtų saugesnė?
Manau, kritinėje situacijoje svarbu bent jau nekoloboruoti. Pilietiniam pasipriešinimui turime ruoštis kiekvieną dieną, „užtaisyti“ savo mintis, kad gali būti tokia situacija, kai prireiks mūsų. Ir prireiks ne lyties, o piliečių, nepriklausomai nuo to ar esi vyras, ar moteris.
Filmą „Saulės dukros“ jau galima išvysti kino teatruose „Pasaka“, Skalvija, Ozo kino salėje Vilniuje, Kauno kino teatre „Romuva“, Panevėžio kino centre „Garsas“, Marijampolės kino teatre „Spindulys“, Ukmergės kultūros centre, „ArleKine“ Klaipėdoje.