„Vakar lėktuvas, kuriuo į Vilnių parskrido žmona, nusileido truputį vėluodamas. Ačiū Dievui, ne dėl balionų... Čia dabar toks nelinksmas kariuomenės juokelis, nes pastaruoju metu dažnai tenka gaudyti kontrabandinius balionus ir dronus...“ – šypteli Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas VAIKŠNORAS (56), kai su juo ir žmona atsargos kapitone, Liuksemburge dirbančia Asta VAIKŠNORIENE (55) susėdame pokalbio.
Prisipažinsiu, ne itin daug apie jus informacijos: žinome pareigas, bet nepažįstame žmogaus.
Raimundas: Prieš dvejus metus, kai mane paskyrė kariuomenės vadu, žurnalistams irgi buvo labai smalsu, kas aš per vienas. Atsiradau lyg Pilypas iš kanapių – iki tol niekur per daug nesirodęs, tiesiog tyliai dirbęs savo darbą. Buvau Sausumos pajėgų vadas, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas, nors turbūt ir tada daug kam atrodė, kad yra vertesnių, matomesnių, tinkamesnių vadovavimo reikalams... O dveji metai tarnybos Olandijoje – NATO Jungtinių pajėgų vadavietėje Briunsiume – turbūt apskritai ištrynė mano vardą iš kariškų žemėlapių.
Asta: Bet tas laikas labai priartino Raimundą prie manęs: buvome vienas nuo kito visai netoli – vos dvi valandos kelio mašina. Aš tada jau dirbau Liuksemburge, į Lietuvą grįždavau tik kas kelias savaites. Todėl kol Raimundas tarnavo Olandijoje, net dažniau galėjome pasimatyti nei dabar.