Lietuvos kino kūrėjai – apie nacionalinių apdovanojimų svarbą ir įtaką

Pasitikėjimas savimi

Giedrė Žickytė savo pirmąją „Sidabrinę gervę“ laimėjo dar 2009 m. už geriausią TV filmą „Baras“. Vėliau, 2015 m., jos dokumentinis pasakojimas apie legendinį fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“ jai pelnė geriausios režisierės vardą. Šis filmas taip pat buvo pripažintas tų metų geriausiu dokumentiniu filmu, apdovanotas geriausio montažo režisieriaus (Danielius Kokanauskis, Dominykas Kilčiauskas, G. Žickytė) ir operatoriaus kategorijose (Audrius Kemežys).

Iš viso G. Žickytė su savo filmais buvo 8 kartus nominuota ir pelnė 5-ias „Sidabrines gerves“. Paskutiniąją – praėjusiais metais už geriausią bendros gamybos kino filmą „Aš čia tik svečias“ (rež. G. Žickytė, Maite Alberdi, Čilės ir lietuvių bendros gamybos projektas).

Štai ką G. Žickytė atsako į jai užduotą klausimą: „Taip, apdovanojimai įkvepia, padeda skleisti kūrybą bei sudominti naujais filmais. Man atrodo, tai ypatingai svarbu debiutuojantiems, jauniems kūrėjams.

Prisimenu, kai prieš dešimt metų gavau savo pirmąją „gervę“ už debiutą „Baras“: buvau kaip ant sparnų. Už savaitės turėjau važiuoti į tarptautinį renginį, kuriame ieškojom užsienio partnerių tuo metu tik pradedamam kurti filmui „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Buvau debiutuojanti režisierė, o minėtas filmas – pirmas projektas su galimai tarptautiniais partneriais, tad prieš jo pristatymą labai jaudinausi… Renginio moderatorius prieš man lipant į sceną paminėjo, kad ką tik gavau nacionalinį kino akademijos apdovanojimą ir tai man, jaunai kūrėjai, davė daugiau stiprybės ir pasitikėjimo.“

Daugiau žiūrovų

Kristijono Vildžiūno, Igno Jonyno, Manto Kvedaravičiaus ir daugelio kitų režisierių prodiuserė Uljana Kim suskaičiavo, kad jos studijos filmai per visą „Sidabrinės gervės“ istoriją yra gavę 28 statulėles. Per paskutinius apdovanojimus ji atsiėmė „gervę“ už metų geriausią profesinės meistrystės darbą, prodiusuojant bendros gamybos su Estija ir Latvija filmą „Apsimetėliai“ (rež. Vallo Toomla), bendros gamybos su Latvija filmą „Pelenų sanatorija“ (rež. Davis Simanis) ir ir lietuvių pilnametražį vaidybinį kino filmą „Senekos diena“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas).

Šiemet Uljanos Kim projektas drauge su Ukrainos režisieriumi Sergei Loznitsa „Nuolankioji“ nominuotas šešioms „Sidabrinėms gervėms“, o jo pasaulinė premjera praėjusiais metais įvyko Kanų kino festivalyje.

Pasak jos, „Sidabrinės gervės“ yra reikšmingi apdovanojimai šalies kinui, nes didina jo matomumą, padeda į kino sales pritraukti žiūrovų. „Kai mūsų studijos filmas „Lošėjas“ (rež. Ignas Jonynas) 2014 m. buvo pripažintas geriausiu metų filmu, pažymėjome tai filmo plakatuose ir akivaizdu, kad tai priviliojo daugiau žmonių, – sako U. Kim, kurios prodiusuotas „Lošėjas“ tąsyk iš viso triumfavo šešiose kategorijose. – Labai svarbu, kad apdovanojimuose būtų įvertinta kuo daugiau skirtingų profesijų kino kūrėjų.“

Kino bendruomenės įvertinimas

Jai pritaria ir Marija Razgutė, kurios prodiusuojamam filmui „Šventasis“ praėjusieji metai buvo itin sėkmingi. Andriaus Blaževičiaus drama buvo nominuota 11-oje kategorijų ir laimėjo 6-ias „Sidabrines gerves“.

2010 m. A. Blaževičiaus filmas „Dešimt priežasčių“ buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu filmu, o jame pagrindinį vaidmenį sukūręs Marius Repšys – Metų geriausiu aktoriumi. Tai nėra dažna situacija, kuomet Geriausio aktoriaus kategorijos laureatu tampama už vaidmenį trumpo metro filme. Ta pati situacija pasikartojo 2015 m., kuomet M. Razgutės prodiusuotas Karolio Kaupinio filmas „Triukšmadarys“ buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu filmu, o jame vaidmenį sukūręs Valentinas Masalskis – geriausiu metų aktoriumi. O štai 2013 m. Ievos Veiverytės filmo „Šuns dienos“, kurio prodiuserė taip pat M. Razgutė, aktorė Vesta Grabštaitė buvo pripažinta geriausia metų antraplane aktore.

Kita režisierė, su kuria M. Razgutę sieja ilgametė partnerystė, yra Marija Kavtaradzė. Ji jau du kartus buvo įvertinta „Sidabriniu gervės kiaušiniu“: 2011 m. už bendrą su Marija Stonyte filmą „Paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjau“ ir 2015 m. už filmą „Man dvim keli“.

M. Razgutė ne tik prodiusuoja lietuvių režisierių filmus, bet ir yra lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ viena iš steigėjų. Šiemet ji džiaugiasi jai patikėta užduotimi įteikti „Sidabrinę gervę“ geriausiam trumpametražiam filmui. Tarp nominantų, žinoma, jos prodiusuojamų filmų šiemet nėra: K. Kaupinis ir M. Kavtaradzė pabaigė savo pilnametražių debiutų filmavimo darbus, kitais metais juos bus galima išvysti šalies kino teatruose.

Štai kaip į teksto pradžioje minimą klausimą apie „Sidabrinių gervių“ įtaką kitų filmų sėkmei atsako M. Razgutė: „Kuriant filmus, labai svarbus kolegų įvertinimas. Kadangi už „Sidabrinėms gervėms“ nominuotus filmus balsuoja Lietuvių kino akademijos nariai, tas pripažinimas geriausiuoju ir reiškia, kad kino bendruomenė tave priėmė.

Laimėjimai nacionalinio kino apdovanojimuose atsiliepia ir dirbant su kitais filmais, to pačio ar kito režisieriaus – pretenduojant į finansavimą, bandant užmegzti partnerystes ir t. t. Žinoma, su kiekvienu filmu verti naują lapą, viską pradedi tarsi iš pradžių, bet negalima neigti, kad daugelis durų atsidaro lengviau ir greičiau. Ir „Šventasis“, laimėjęs 6-ias „Gerves“ iš karto tapo svarbesniu.

Iš kitos pusės, manau, kad kino bendruomenė turėtų pagarbiau vertinti Lietuvių kino akademijos darbą ir pačius apdovanojimus, jų ceremoniją. Yra šalių, kurios neturi nacionalinio kino apdovanojimų, tad, manau, mums visiems kino žmonėms labai svarbu vertinti, ką turime, drauge tai puoselėti, kelti „Sidabrinės gervės“ prestižą.

Per apdovanojimus išryškėja, kad mums trūksta bendruomeniškumo, bet juk tai vienintelė kino šventė, per kurią mes galime ir turime susivienyti, vieni už kitus pasidžiaugti. Vieni metai sėkmingesni vieniems, kiti – kitiems, bet visada noriu pasveikinti laimėjusius kolegas.“

Visus 2018 m. apdovanojimų nominantus galima rasti čia.

Apdovanojimų ceremonijos „Sidabrinė gervė“ Raudonojo kilimo transliacija birželio 13 d. 20.30 val. per „LRT Kultūrą“, apdovanojimų ceremonija bus galima tiesiogiai stebėti 21 val. per LRT.