„Kiekvienos rungtynės su Lietuvos rinktinės marškinėliais turi ypatingą reikšmę, todėl žaisiu joje, kol būsiu reikalinga“, – tikina kol kas didžiausiam iššūkiui – mačui su Švedijos rinktine – besirengiančios nacionalinės moterų futbolo rinktinės kapitonė Milda LIUŽINAITĖ (31).
Milda, kuris pastarojo meto momentas tau priminė, kodėl žaidi futbolą?
Tai man primena emocijos – ir geros, ir blogos. Šiame rinktinės lange jų buvo labai daug. Estijai pralaimėjome paskutinę sekundę. Atrodė, kad turėjome laimėti: statistika, smūgiai, galimybės buvo mūsų pusėje. Bet kartais futbole nutinka tai, ko negali paaiškinti. Estijos žaidėja iš tokio atstumo turbūt šimtą kartų būtų smūgiavusi ir nepataikiusi, bet tą vakarą įmušė. Buvo labai skaudu. O prieš tai išgyvenome nuostabią pergalę – nugalėjome Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę. Tokio rango komandos, ko gero, dar nebuvome įveikusios. Tą vakarą buvo didžiulis emocinis pakilimas – džiaugėmės visos. Kai pergalę išgyvena daugiau nei trisdešimt žmonių, jausmas tampa dešimteriopai stipresnis. Tapome grupės varžybų laimėtojomis: mačiau žaidėjų šypsenas, ašaras, džiaugsmą. Būtent tada supratau, kodėl visa tai darau. Tokių emocijų nesuvaidinsi ir nesuplanuosi. Jos yra tikros.