„Lietuvos talentuose“ įvertintas Edgaras Kerpė: „Sunkiai susitvarkydavau su nerimu“

Dešimtoje klasėje jau buvai du kartus tapęs pasaulio ir Europos gatvės šokių čempionu. Kuo „Lietuvos talentai“ skiriasi nuo varžybų, kuriose dalyvauja profesionalai?

Tai visai kitokia auditorija. Žmonės mato ne vien šokį, bet ir kitokius talentus, kurių kontekste svarbu išsiskirti. Iš teisėjų sulauki visai kitokio požiūrio ir pastabų, nes visi ieško tiesiog talento. Norėjau įrodyti, kad šokis ir yra toks. Labai džiaugiuosi, kad tapau pirmuoju šokėju, laimėjusiu šį projektą. Norėjau parodyti kitiems šokėjams, kad esame verti talento vardo ir nusipelnėme pripažinimo.

Dabar tavo pavardė skamba visose žiniasklaidos priemonėse, nors dauguma Lietuvos žmonių apie tave išgirdo pirmą kartą, – esi sakęs, kad net grįžęs iš čempionatų su aukso medaliais sulaukdavai mažai visuomenės dėmesio. Ar pripažinimas, dėmesys ir buvo tie tikslai, dėl kurių ėjai į TV projekto atranką?

Tikra tiesa, po šio laimėjimo viskas tiesiog sprogo. Atrodo, kad pagaliau atėjo atpildo metas. „Lietuvos talentų“ platforma pasiekia daugiau žmonių, ji suteikia galimybę parodyti tai, ką sugebi. Mano gyvenime šis projektas atsidūrė laiku ir vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad ant scenos lipu dėl dėmesio ar šlovės. Norėjau perduoti savo nešamą žinutę – nors ir kaip sunku būtų, atrodytų, kad visi tave teisia, turi laikytis tvirtos nuomonės, klausyti širdies ir eiti savo keliu.

Norėjau įrodyti, kad šokis yra kaip antra kalba, kuria galime bendrauti. Netobulinau judesių iki nukritimo, jeigu atvirai, labai greitai parengdavau pasirodymus – finaliniam šokiui prireikė vos pusantros valandos. Visi šokėjai į projektą ėjo su trankia muzika, energingais šokiais, linksmi, o aš norėjau parodyti kitą šokio pusę. Ir žmonės tai įvertino.

Dauguma šokėjų į „Lietuvos talentų“ sceną ėjo su grupėmis, tačiau tu savo judesiais sugebėjai prikaustyti dėmesį šokdamas vienas. Kas sudėtingiausia lipti į sceną žinant, kad visų akys nukreiptos į tave?

Karjeros pradžioje, važiuodamas į varžybas, sunkiai susitvarkydavau su nerimu, tačiau bėgant metams ir įgaunant vis daugiau patirties nerimas pranyksta. Viso projekto metu buvau apimtas malonaus jaudulio, kuris kilo iš noro kuo greičiau užlipti ant scenos ir parodyti tai, ką esu parengęs.

Esi scenoje nuo dvylikos – kaip prisimeni tuos metus, kai kiekvieną dieną būdavo ilgos treniruotės, kelionės po čempionatus, nuolatinė konkurencija? Ar nepasiilgdavai įprastos paauglio kasdienybės?

Sugebėdavau suderinti paaugliškus malonumus ir šokį. Esu paprastas paauglys, tiesiog turiu veiklą, kurią labai myliu. Nėra taip, kad būtų sunku rasti laiko draugams ar pramogoms, – norint galima viską suderinti. Dabar labiau treniruoju kitus – turiu šešias paauglių grupes, jiems noriu perduoti meilę ir susidomėjimą gatvės šokiais. Kasdien su jais leidžiu laiką šokių salėje ir labai daug pats iš jų išmokstu. Kūryba yra mano kasdienybė, tad pripratau nuolat kurti, net ir nebūdamas scenoje.

Visi stebisi tavo plastiškumu, muzikalumu ir giria – ar galime tai vadinti įgimtu talentu?

Karjeros pradžioje tikrai nebuvau toks plastiškas, reikėjo įdėti daug darbo. Ar kiekvienas galėtų taip pašokti? Tikrai ne. Tiesiog ne kiekvienas sugebėtų tiek metų be pertraukos dirbti, kad išlavintų kūną. Sakyčiau, kad mano talentas yra ne plastiškumas, bet gebėjimas perduoti emociją, transliuoti žinutę, kuri paliestų kitus. Čia yra mano talentas, o ne tai, kaip šoku. Šokis man yra gyvenimas. Saviraiškos priemonė. Kalba, kuria galiu bendrauti su pasauliu, – kartais per ją galiu pasiekti daugiau žmonių, nei tiesiog šnekėdamas. Šis laimėjimas tik dar kartą tai įrodė.

Esi sakęs, kad jei pirmąją vietą užimi septyneriose varžybose iš eilės, tai nebeteikia tiek džiaugsmo. O kaip buvo su šiuo laimėjimu?

Šį kartą džiaugsmo buvo labai daug – visos emocijos tiesiog sprogo. Juokiausi ir verkiau vienu metu. Nesupratau, kas įvyko, ir, tiesą sakant, iki šiol nesuprantu. Tam prireiks laiko.

Minėjai, kad laimėti „Lietuvos talentus“ buvo vienas iš tavo gyvenimo tikslų. Dabar, turėdamas 10 000 eurų kišenėje, imsiesi kitų svajonių?

Tikrai imsiuosi. Turiu svajonę ateityje kurti šokio pasirodymus, į kuriuos žmonės pirktų bilietus, kad galėtų pamatyti ir pajusti mano šokiu perteikiamas emocijas. Noriu keliauti, tobulinti įgūdžius, pasisemti naujų idėjų ir grįžęs jas įgyvendinti Lietuvoje. Man svarbu garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Dabar tai darysiu su dar didesniu užsidegimu.