Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 30-ojo jubiliejaus koncertas: įspūdingas žvaigždžių būrys ir sveikinimų gausa

Jubiliejiniame gimtadienio koncerte orkestrui susirinkus į sceną šviesos užgeso – koncertą pradėjo archyviniai kadrai iš pirmojo orkestro koncerto Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Netrukus maestro G. Rinkevičiaus diriguojamos L. van Beethoveno Penktosios simfonijos garsai suskambo jau gyvai sausakimšoje Vilniaus kongresų rūmų salėje. Tiek žvaigždžių viename koncerte Vilniaus kongresų rūmų scena matė jau seniai – šalia garsiausių instrumentalistų koncertą puošė ir visas Lietuvos operos žiedas. „Šis orkestras myli visus dainininkus, o visi dainininkai myli šį orkestrą“, – po koncerto šypsojosi E. Motvidas.

Itin turtingą, iš klasikos perlų sudarytą jubiliejinio koncerto programą papuošė įspūdingi bisai. Po pirmosios koncerto dalies publiką pakilti iš savo vietų ir pratrūkti garsiausiomis ovacijomis privertė P. Geniušas, A. Paley ir L. Geniušas, šešiomis rankomis su orkestru atlikę žaismingą ir virtuozišką A. Lavingnaco „Le Grand Galop“. Koncertą užbaigė didinga G. Verdi operos „Aida“ sugrįžimo scena, pasibaigusi fejerverkais ir konfeti lietumi – ją kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko A. Grigorian, E. Montvidas, I. Milkevičiūtė, V. Prudnikovas, V. Juozapaitis, T. Girininkas ir Kauno valstybinis choras.

„Noriu padėkoti maestro Gintarui Rinkevičiui ir Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui už šitą turtingą šventę. Atrodė, kad koncerte telpa visi trisdešimt metų, – po koncerto sakė kultūros ministras M. Kvietkauskas. – Žiūrint į Jūsų pirmojo koncerto įrašą 1989-aisiais ir girdint L. van Beethoveno Penktosios simfonijos garsus, kyla mintis, kokiu lemtingu metu tie garsai pasigirdo ir kiek reikėjo ryžto, drąsos ir atkaklumo orkestrą įkurti ir išlaikyti. Revoliucijų metais pasirodo labai daug reiškinių, kurie yra susiję su pakilimu, euforija, bet dažnai jie išnyksta kartu su pačia revoliucija. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras visus tuos metus sudėtingoje, kintančioje tikrovėje tapo vienu iš mūsų naujosios muzikinės kultūros pagrindų. Aš manau, kad jis tapo atkurtosios Lietuvos Respublikos orkestru, todėl, kad kūrė tą tikrovę, siekė naujų formų, siekė ardyti įprastas rutinas, rūpinosi ir vedė į ateitį naujus talentus – daugybė jų sudaro mūsų dabartinį muzikos žvaigždyną“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

Ministras džiaugėsi, kad šalia garbingo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pavadinimo, kolektyvas išlaikė jauną, drąsią ir kūrybingą Jaunimo simfoninio orkestro dvasią ir pastebėjo, kad savo ketvirtąjį dešimtmetį orkestras taip pat pradeda atsinaujindamas – pradėdamas Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukciją. „Tikiu, kad tai bus naujo ir dar kūrybingesnio orkestro etapo pradžia. Maestro ir visiems orkestro nariams linkiu, kad L. van Beethoveeno simfonijos garsai mums kaip anuomet lemtų šviesos pergales, linkiu Jums tikro kūrybos aukso, kuris nepavaldus laikui, ir, be abejo – visų ištikimų klausytojų rezonanso“, – savo sveikinimo žodį užbaigė M. Kvietkauskas.

Tuo tarpu jau 15 metų kartu su orkestru dirbanti režisierė D. Ibelhauptaitė sakė, kad didelė privilegija ir dovana tiek metų praleisti kartu ir dirbti su stipriausiu ir talentingiausiu orkestru Lietuvoje. „Labai dažnai prisipažįstame meilėje Gintarui, bet šiandien mes norėtume prisipažinti meilėje visam Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, kiekvienam orkestro artistui. Nėra didesnės dovanos mūsų spektaklių metu, kaip matyti Jūsų akis, Jūsų veido išraiškas, matyti, kaip Jūs kvėpuojate su kiekvienu iš mūsų solistų, kaip po spektaklio už juos sergate. Tai, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras operos solsitams gali pasiūlyti ne tik koncertines programas, bet ir operos spetaklius yra labai reta savybė orkestrui visame pasaulyje“, – kalbėjo D. Ibelhauptaitė.

Pasibaigus šventiniams sveikinimams svečiai vaišinosi jubiliejinio orkestro gimtadienio tortu – laikantis ilgametės orkestro tradicijos jį pjaustė orkestro koncertmeisteris, pirmasis smuikas Zbignievas Levickis.