Ligoninėje atsidūrusi Sotera prabilo apie kontraceptinės spiralės žalą: „Ašaros plaukė upeliais“
Viena iš žinomiausių Lietuvos mamų, babyblog.lt įkūrėja Sotera Šveikauskaitė atsidūrė ligoninėje ir pasidalijo istorija, tikėdamasi apsaugoti moteris nuo jos pačios likimo. „Apie tai kalbama labai mažai, moterys turi žinoti“, – pasidalindama savo istorija portalui Žmonės.lt sakė Sotera.
Penktadienį Sotera Šveikauskaitė instagrame pasidalijo nuotrauka iš ligoninės ir papasakojo sukrečiančią istoriją. Po kontraceptinės spiralės išėmimo moteriai prasidėjo stiprus gimdos kraujavimas, po kurio sekė operacija.
„Spiralės „dėka“ mano kūne apie 6 cistos (kepenyse, krūtinėje), auglys…“ – apie šalutinį spiralės poveikį pasakojo Sotera ir įvardijo skaudžiausią – po operacijos išauga didelė tikimybė, kad ji nebegalės susilaukti vaikų.
Sotera savo istorija sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt ir atskleidė, kad šiuo metu yra ligoninėje, jau po operacijos. Ji sakė, kad pasidalinus savo istorija sulaukė tūkstančių žinučių iš moterų, kurios taip pat susidūrė su kontraceptinių spiralių šalutiniais poveikiais.
„Reikia moteris šviesti ir apie tai kalbėti“, – portalui Žmonės.lt sakė ji ir sutiko pasidalinti savo įrašu.
„Juokas juokais, vakar vakare man visiškai netikėti prasidėjo labai stiprus kraujavimas iš gimdos, žinant mane, kuri šiaip visada daugiau dėmesio skiria kitiems nei sau, o dėl kiekvienos smulkmenos nepuolu bėgti į ligoninę (o pasirodo reikėtų), parašiusi draugei ginekologei staigiai vykau į ligoninę. Gydytoja apžiūrėjusi iš karto paguldė, reikėjo staigiai stabdyti kraujavimą, nepaisant to, kad šiuo metu Adriana serga ir labai stipriai, mano visos mintys – negaliu gultis, mano vaikui reikia manęs, visais būdais kalbinau tiesiog suleisti vaistus ir paleisti namo...
Deja, gydytoja griežtai nerekomendavo. Gimdos kraujavimas yra pavojingas net gyvybei, todėl likau ligoninėje, ryte pabudus (beje, noriu padėkoti Vilniaus gimdymo namų seselei, tokio mielumo, atsidavimo ir gėrio pilnas žmogus, man tikrai pasisekė), atvyko palatos gydytoja apžiūrai, tikėjau, pasakys: viskas gerai, Sotera, važiuok namo. O aš apie nieką kitą net nenorėjau ir galvoti, noriu pas dukrytę, jai reikia manęs.
Deja, gydytoja pasakė, kad mane skubiai turi operuoti, stabdyti kraujavimą, o po šios operacijos labai dideli šansai, kad niekada daugiau nebepastosiu. Vadinasi trečio vaikučio svajonė, tikėtina, jau niekada neišsipildys. Ašaros plaukė upeliais, visos įmanomos emocijos plūdo, negana to, operacija su pilna narkoze, o aš gyvenime nesu turėjus operacijos, man tai dar pridėjo daugiau baimių. Žinot, kai nežinai, kaip ten būna, visada baisu. Šoki nuo uolos irgi baisu, bet nušokus, jau žinai, kas tai yra.
Mane iškviečia į operacinę, aš verkiu, gydytojai sakau, aš niekad nebebūsiu daugiau mama, gydytoja ramina, gal gal viskas bus gerai, darys tyrimus, stebės kaip operacija praeis, bet šansai tikrai tokie maži, kad širdis plyšta. Braukiu ašaras vieną po kitos. O eidama link operacinės visos mintys ne vien apie pastojimą, bet ir apie dukrytę, kurią šiuo metu kaip tik vyras veža irgi į ligoninę…
Ateinu į palatą, vaizdas kaip iš serialo „Good doctor“, gal 5-7 žmonės, daug instrumentų, atrodo taip baisiai ir nejaukiai (jetus, kaip aš bijau ligonių), ir staiga visas darosi tamsu ir aš atsijungiu… Klausite tikriausiai – kodėl, kas, kaip? Dar tiksliai nežinau, tyrimai ateis po 2 savaičių. Bet tikėtina, kad po spiralės išėmimo tokia reakcija. Prieš metus man dėl gausių ir labai skausmingų mėnesinių įvedė mireną spiralę, tuomet gydytoja neįspėjo apie visus galimus šalutinius poveikius. Jos „dėka“, mano kūne apie 6 cistos (kepenyse, krūtinėje), auglys… Man staigiai liepė ištraukti, o ištraukus šiuo metu esu ligoninėje.
Apgalvokite 100 ir 200 kartų apie visus dalykus, kurie prieštarauja gamtai. Ir eikite pas gydytojus tokius, kurie jums paaiškins visus galimus už ir prieš. Laiko atsukti negaliu, galiu tik pasidalinti savo istorija, kiek žalos gyvybei gali sukelti padarinių tam tikrais atvejais hormoninės spiralės. Saugokite save ir būkite sveikos…
P.S. Visgi mes mamos beprotės, gulėdamos skausmo pataluose mes galvojame tik apie juos… savo vaikus“ – rašė Sotera Šveikauskaitė.