Gabrielius Liaudanskas-Svaras vieniems asocijuojasi su milžiniška scena ir užvedančiu hiphopu, festivaliais ir garsiai skambančia muzika, kitiems – su didele atsakomybe ir patriotiškumu.
„Nenoriu skaityti knygose, laikraščiuose, internete ar atsiliepimuose kitų žmonių minčių apie tą laikotarpį, kai aš gyvenu. Aš noriu pats pasakoti. Ir jeigu istorija vyksta mano metu, aš turiu joje dalyvauti, nes man tai svarbu kaip žmogui, kaip piliečiui. Kalbant apie pandemiją, man gyvenimas leido matyti tą tamsiąją mėnulio pusę iš arčiausiai kaip įmanoma”, – paskutiniojoje šio sezono „Bus visko“ laidoje per LNK sako atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
Visą koronaviruso laikotarpį Svaras leido ne užsidaręs namuose, o tiesdamas pagalbos ranką. Kartu su Šaulių sąjungos nariais vyras išvežiojo maistą namuose esantiems vienišiems ar ligos prikaustytiems žmonėms, o per antrąją bangą padėjo medikams.
Vyras atviras – darbas ligoninėje pakeičia ne tik mąstymą, bet ir dar labiau išryškina atsainų žmonių požiūrį, kuris, deja, buvo būdingas lietuviams. Gabrielius sako: buvo be galo skaudu matyti, kaip sveiki paprasti žmonės net neįsivaizdavo, kas vyksta už ligoninės durų, todėl patys save atiduodavo mirčiai į rankas.
„Kalbu apie tą krizinį laikotarpį – gruodžio pabaigą, sausio pradžią. Važiuoju namo po pamainos, kuri truko 4 valandas, per kurias 8 žmones įdėjau į maišą. Matau prekybcentrį, prie kurio stovi tūkstančiai automobilių.
Žiūriu į juos ir žinau, kad po kokių penkių dienų iš šito pirkėjų rato aš kažką irgi dėsiu į maišą. Ir kodėl jiems tai nesvarbu? Aš nesuprantu”, – pasakoja Svaras.
Kas labiausiai Svarą erzino pandemijos laikotarpiu? Kodėl vyras nebijo leistis į ekstremalias išvykas? Ir pagal kokias vertybes jis gyvena šiandien?
Susitikimas su Gabrieliumi Liaudansku-Svaru šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.