Likus savaitei iki „Bliuzo naktų“ žvaigždės pasidalijo jausmais
Bliuzas. Ši muzika visomis savo formomis liepos 6-7 dienomis pasklis Varnių Lūksto ežero pakrante. Iš viso pasaulio suvažiavę muzikantai keisis su publika tuo, kas jų širdyse. Liekant savaitei iki magiško susitikimo, užsienio žvaigždės – patrakęs 60-metis trimitininkas Boney Fields iš Čikagos, 7-a geriausia pasaulio bliuzo gitariste paskelbta suomė Erja Lyttinen bei Vanesa Harbek iš Argentinos, tobulai valdanti trimitą, gitarą ir savo balsą, atsakė į keletą klausimų.
Ar sutiktumėte su tokiu teiginiu, kad bliuzas – tai, kai geram žmogui bloga?
Vanesa Harbek: Na, aš manau, kad bliuzas yra daugiau. Tai – gilus jausmas. Bet, ko gero, ši frazė tinkama suprasti, ką bliuzas reiškia.
Boney Fields: Tai tiesa. Kai žmogus jaučiasi blogai dėl ko nors, kas įvyko jo gyvenime, tarkime, prarado savo artimą sielą ir tai stipriai jaudina, širdį užlieja bliuzas.
Erja Lyytinen: Kiekvienas iš mūsų kartais pasijunta prastai. Muzika tam ir skirta, kad padėtų sustyguoti jausmus. Bliuzo muzika tam – tobula, nes interpretacijos visada yra labai stiprios, net sakyčiau – gydančios. Kai aš dainuoju ar groju bliuzą, jaučiu ypatingą jėgą, dvasią. Kiekviena šios Žemės dūšelė turi savyje po truputį ir gero, ir blogo, bet mes galime pasirinkti kokiais norime būti: gerais ar blogais. Muzika padeda atsikratyti vidinių demonų ir tapti geresniu žmogumi.
Jei po ranka neturėtumėte jokio instrumento – nei gitaros, nei mušamųjų, nei lūpinės armonikėlės, net skalbimo lentos... Kuo kurtumėte savo bliuzą?
B. F.: Neturėčiau rūpesčių – aš groju bliuzą trimitu. (Juokiasi.) Bet grįžtant į King Oliver ir Louis Armstrong laikus – o, taip! – jiems reikėdavo visų pučiamųjų, gitarų (įskaitant bosinę) ir bent dviejų būgnų komplektų. Tik taip jie grodavo savo džiazą, bliuzą ir svingą.
E. L.: Bliuzą galiu kurti paprasčiausiu būdu – naudodamasi savo balsu. Taip, kaip prieš šimtus metų tai darė vergai plantacijose: iš jų instrumentai būdavo atimti, bet balsai – jie liko. Vergai imdavo dainuoti, kad medvilnės laukuose greičiau bėgtų laikas. O ritmą galima susikurti tiesiog plojant delnais ar trepsint. Muzika gali gimti bet kur!
V. H.: Bliuzas turi ateiti iš sielos, instrumentai – tik tarpininkai, kuriantys garsą. Jei neturi jokių instrumentų, vis dar turi tai, kas svarbiausia – savo balsą.
Kokį savo koncertą pavadintumėte „velniškai geru“ ir ko iš jūsų tikėtis „Bliuzo naktyse“?
B. F.: Aš niekada neskubu pasakoti, ką darysiu ant scenos, nes sugadinčiau staigmeną. Viena, ką galiu pasakyti – nepražiopsokite mano pasirodymo, nes jis bus puikus ir mes šauniai pasilinksminsime. Tai ir bus velniškai geras koncertas.
E. L.: Koncertai visada yra gerai. Aš ką tik pasirodžiau daugiau nei 20 tūkstančių žmonių, apšildydama Santaną – tai buvo velniškai puiku! Bet kartais pakanka ir viso labo 20-ies galvų, kad būtų nuostabu. Labai daug įtakos turi tai, kaip žmonės tave palaiko ir kokiais jausmais atsako į tavuosius. Kai garsas, publika, grupė visus šiuos dalykus sujungia, tada būna tobula! Aš pirmą kartą grosiu Lietuvoje, todėl pažadu patį geriausią koncertą savo naujiems fanams! Laukite bliuzroko šou su daug didingų gitaros solo!
V.H.: Velniškai geras koncertas gimsta tada, kai artistas susijungia su publika ir kartu mėgaujasi muzika. Aš planuoju tai patirti „Bliuzo naktyse“, nes ant scenos darysiu tai, ką dievinu – dalinsiuosi gera muzika su gerais žmonėmis.