Jei Linos CAVALIERI (1874–1944) laikais darbdaviai būtų prašę trumpų gyvenimo aprašymų, jos reziumė būtų apsiribojusi opera: italė buvo sopranas, dainavo Violetos, Toskos, Karmen ir kitas pagrindines partijas. Bet išgarsino ją ne balsas.
BE KONKURENCIJOS. Cavalieri buvo skambiai vadinama gražiausia pasaulio moterimi. Amžių sandūroje turbūt nebuvo žmogaus, kuris neturėjo jos atvaizdo. Kai Liną pamatė madingiausias Paryžiaus fotografas Léopoldas Reutlingeras, nebepaleido: merginos atvirukai buvo platinami milijoniniais tiražais. Estafetę perėmė Piero Fornasetti. Išvydęs Cavalieri fotografiją, ja ėmė puošti sienines lėkštes: moters veidą dizaineris interpretavo vienuolika tūkstančių kartų...
O kad kūnas nenustelbtų dvasios, prisiminkime dar vieną seną atvejį. Kompozitoriaus Jules’io Massenet ir Cavalieri romaną aptarė visas Paryžius, nors paskalos buvo vertos šnipšto. Tiesiog maestro kviesdavo Liną į savo namus, užsidarydavo su ja kabinete, ten dainininkė rymodavo ant kušetės, o jis ją stebėdavo, kol it pagautas transo imdavo užrašinėti grožio įkvėptas natas. Paskui įteikdavo Cavalieri dovaną ir drauge su žmona išlydėdavo namo. Linai patiko mūzos vaidmuo: ji ėmė dainuoti kompozitoriaus operose ir sukaupė kalnelį papuošalų.