Lina Vidmantė atgaivino savo vaikystės talentą: tarp darbų – Damiano iš „Måneskin“
Kartais dėl tam tikrų savo sprendimų ar susiklosčiusio likimo pamirštame tai, kas ne vienerius metus džiugino mūsų širdį. Taip nutiko ir Linai Vidmantei. Tačiau į Lietuvą prieš ketverius metus grįžusi medicinos specialistė iš naujo atrado tapymo hobį. Ši meno sritis jai atstoja terapiją, o savo vyrą, žinomą režisierių Tadą Vidmantą, moteris vadina įkvėpėju, kuris skatina ir toliau užsiimti mėgstama veikla.
Lina nuo pat vaikystės turėjo menininkės gyslelę, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ji vietoj meno studijų pasirinko mediciną – baigė kosmetologijos mokslus. O sėkmingai lipusi karjeros laiptais, netrukus tapo ir Vakarų Londono dermatologijos klinikos vadove.
Galiausiai jos kelias ir vėl pasisuko į Lietuvą, todėl 2017-aisiais Lina su vyru Tadu Vidmantu grįžo atgal į tėvynę. Ir vaikystėje užgimęs talentas tuomet iš naujo pasibeldė į moters gyvenimą. Tiesa, ne iš karto, o tik po kurio laiko.
Iš pradžių menišką Linos pusę buvo galima pamatyti šmaikščioje jos ir Tado sukurtoje tinklalaidėje ČIUTČIUT GILIAU, o prasidėjus pasaulinei pandemijai meniniai gebėjimai jau atsispindėjo ir ant drobės.
Todėl šiandien populiarūs atlikėjai, tokie kaip Justinas Bieberis, 2021-ųjų „Euroviziją“ laimėjusios grupės „Måneskin“ lyderis Damiano Davidas yra tarp spalvingųjų L.Vidmantės kūrinių herojų. Į kiekvieną jų moteris teigia įdėjusi daug įdirbio, kurio rezultatais džiugina ne tik pati save, bet ir artimuosius, ir socialiniuose tinkluose susirinkusius gerbėjus.
Apie visa tai Lina sutiko papasakoti portalui 15min.
Lina, kada apskritai pradėjote tapyti?
Pradėjau piešti, tapyti guašu, akvarele dar vaikystėje, kažkur ketvirtoje klasėje. Buvo labai įdomu pabandyti nupiešti žmogų iš laikraščio ar žurnalo. Visada ieškodavau žmonių su stipriu žvilgsniu. Vėliau pradėjau eksperimentuoti su spalvomis, ryškiais fonais.
Pamenu, buvau septintoje klasėje, kai dailės mokytojai visi turėjome parodyti nupieštų namuose piešinių. Atnešiau, bet ji nepatikėjo, kad jie mano, parašė man aštuonetą, argumentuodama, kad atnešiau kažkieno kito, greičiausiai vyresnio vaiko pieštą darbą. Nesugebėjau jai įrodyti, bet labai ir nesigraužiau. Turbūt giliai širdyje priėmiau kaip komplimentą.
Jei taip patiko piešti, kodėl šį hobį buvote metusi?
Piešimas, tapyba buvo mano terapija sudėtingais paauglystės metais, daug tapydavau savo kambaryje. Niekam nerodydavau savo darbų, išskyrus namiškius. Vėliau, išvykusi į Londoną, šį pomėgį padėjau į šalį, tiesiog pamiršau iš viso, kad tai man patinka ir sekasi.
Tačiau šiandien ir vėl tapote. Kaip sekėsi įvaldyti įvaldyti teptuką, spalvas?
Rimtai pradėjau tapyti per Covid-19 pandemiją, kai buvome ypač stipriai suvaržyti. Nusprendžiau pabandyti sukurti keletą mažų spalvingų portretų, juos įdėjau į instagramą. Gavau daug komplimentų iš draugų, šeimos ir net visai nepažįstamų žmonių. Kai palaikymas didelis, norisi toliau tai tęsti ir žiūrėti, kur tai mane nuves. Turiu mėgstamą žanrą, kurį sekasi perteikti drobėje. Mėgaujuosi komfortu ir tapau spalvingus portretus su ypatinga žvilgsnio energija.
Tapyba ne kiekvieno akiai suprantama. Kuo ši meno sritis jus sužavėjo?
Vienąkart gyvenime esu išgirdusi, jog aš kolekcionuoju žmones. Mėgstu gyvenime turėti kuo daugiau įdomių, linksmų, laisvų žmonių. Labiausiai mėgstu tapyti žmones, o ypač – jų žvilgsnius. Tapydama patiriu labai daug palengvėjimo ir poilsio. Tapyba mane žavi laisve, spalvomis, energija.
Galbūt prieš pradėdama dažniau tapyti lankėte kokius nors kursus?
Daugiausia mokausi pati, esu lankiusi nebent akademinio piešimo pamokas pas dailininką Piotrą Kostiną, kartais konsultuojuosi su dailininku Justinu Krasucku.
Gyvenu ir esu ištekėjusi už diplomuoto menininko. Tadas daug pataria, skatina mane tapyti. Jam patinka mano darbai ir jis negaili gražių žodžių.
O interneto platybėse galima rasti labai daug įdomių, dar nematytų ir nebandytų technikų. Stengiuosi jas išbandyti ir naudoti, jei jos man patinka.
Kas jus apskritai įkvepia tapyti?
Mane įkvepia gyvenimas: žmonės, mylimas vyras Tadas, išbandymai, gamta prie Baltijos jūros, rutina. Nuolatos tapyti negaliu, turiu pertraukas, ir kai jaučiu, jog labai pasiilgau, vėl lekiu į studiją.
Mano studija Gedimino prospekte, tad kol iki jos nueinu, dažnai būnu įsiutinta Vilniaus infrastruktūros chaoso ir „begalvių“ paspirtukininkų. Todėl labai gera būna tą įsiūtį ištapyti. Paspirtukininkus priskiriu varginančiai rutinai.
Kaip ir minėjote, tarp jūsų darbų daugiau tokių, kuriuose vaizduojami žmonės. Nesvarstote tapyti gamtos vaizdinių, gyvūnų?
Kol kas noriu tapyti tik žmones, bet galbūt ateityje pradėsiu tapyti žmones, apsuptus gamtos ar miesto pastatų.
Kiek iš viso paveikslų jau nutapėte?
Jei skaičiuoti tapytus vaikystėje, tai nesuskaičiuojama galybė. Pradėjus tapyti šį pavasarį, turiu apie 10 darbų, keletą esu sėkmingai pardavusi. Taip pat priimu individualius užsakymus.
Pastaraisiais metais ne vienas žmogus prisipažino, kad pamilo tapybą ir net iš jos ėmė užsidirbti.
Aš taip pat dovanoju tik šeimos nariams, visus kitus kviečiu įsigyti. Man yra malonumas ir didelis džiaugsmas, kai mano darbai iškeliauja puošti namų ar darbo erdvių. Šiuo metu parduodu originalus ir reprodukcijas. Visa ši informacija yra mano instagramo paskyroje.
Neretai nutinka situacijų, kai suklydus norisi viską mesti. Ar teko susidurti su tokiomis mintimis?
Jei klausiate, ar teko taip pasielgti gyvenime, tai tikrai teko, ir ne kartą, bet su tapyba yra kitaip. Tai yra terapinis procesas, todėl pats procesas yra geras, o tapant akrilu galima kitą dieną pataisyti, jei kažkuris potėpis nepavyko.
Man patiko Jordano B.Petersono patarimas žmonėms, kurie rašo – visada sustok rašyti turėdamas truputį likusios energijos, minčių ir įkvėpimo. Tuomet yra lengviau pratęsti kitą dieną. Neleidžiu sau tiek tapyti, kad pasijusčiau išsekusi ir visai nebeturėčiau minčių ir energijos. Stengiuosi sustoti įkvėpime.
Jūsų didžiausi gerbėjai tikriausiai yra būtent šeimos nariai, draugai. Ką jie sako apie jūsų darbus?
Taip, mano šeima, draugai ir instagramo sekėjai yra didžiausi fanai. Tad ir kitus norėčiau pakviesti pasekti mane šiame socialiniame tinkle. Jame dalinuosi tapybos darbais bei pranešu, kai išeina nauja mūsų su vyru tinklalaidė ČIUTČIUT GILIAU.
Kiek apskritai laiko skiriate vienam paveikslui? Ir ar spėjate viską suderinti?
Vieną paveikslą tapau apie dvi savaites. Spėju. Nesu labai aktyvi tapytoja, tapau tik tada, kai aplanko įkvėpimas ir nespaudžia kitos veiklos. Nors mielai būčiau pilnaetatinė tapytoja. Man tai tikrai patiktų.
Ar pasvajojate ateityje visus savo darbus eksponuoti parodoje, galerijoje?
Kol kas nežadu organizuoti parodos, man visai gerai sekasi ir instagrame, bet galbūt ateityje suorganizuosiu parodą ir meno vakarėlį. Su vyru organizuojame puikius vakarėlius.
Ar pati turite mėgstamiausią dailininką ar darbą?
Turbūt vieno ir neturiu. Mane žavi šiuolaikiniai dailininkai, tapantys ryškiomis spalvomis. Man labai patinka Sethas Armstrongas ir klasikinės tapybos atstovai Mike'as Barras, Johnas Constable.
Stengiuosi man patinkančių dailininkų darbus įsigyti. Jei nepavyksta originalų, tuomet reprodukcijas. Su vyru mylime meną ir turime giminingą pajautimą, todėl nėra sunku papuošti namų sienas bendru sutarimu. Ir tai darome taikiai.
Fotogalerija:
