Linas Adomaitis antrąkart surengė privatų muzikos festivalį „Noreikupė Jam 2018“

„Šis jaukus festivalis yra privatus, toks jis ir liks. Galiu drąsiai pažadėti, kad tai neperaugs į komercinį renginį. Norime, kad jis ir toliau kvėpuotų pirmine savo idėja – visi prisideda kas kuo gali: mes su žmona organizuojam ir skolinam sodybą, muzikantai dalijasi savo talentu, groja, improvizuoja, klausytojai dengia suneštinį stalą ir šėlsta prie scenos, drauge verdam sriubas ant laužo, gaminam visokius plovus, maudomės ežerėlyje, žodžiu, puikiai leidžiam laiką „for free“. O pagrindinė festo nauda – tikros emocijos, džiaugsmas ir gyvas bendravimas. Tai veža žmones, kurie pasiilgę tikrų, paprastų, nuoširdžių reikalų“, – sako festivalio sumanytojas Linas Adomaitis.

Irmos ir Lino Adomaičių sodyboje vykstantis neformalus festivalis „Noreikupė Jam“ šį kartą sudomino ir nenustygstantį vietoje Vidą Bareikį, kuris su savo komanda ne tik surengė pašėlusį pasirodymą, bet ir kitos dienos rytą pravedė aktorinę mankštą dar likusiems „gyviems“ festivalio dalyviams.

„Kai gavau Lino kvietimą apsilankyti tokiame nestandartiniame renginyje, tikrai nežinojau, ko tikėtis... Taigi tiesiog vykome kartu su grupe sugroti gero koncerto, tačiau vos atvykus tapo aišku, kad čia viskas bus kitaip. „Namų festas“ manau tuo ir žavus, kad nors žmonių daug, bet jie visi tampa savais, ir groji tarsi milžiniškai giminei. O ką jau kalbėt apie pašnekesius iki paryčių prie laužo, bendrus sportinius užsiėmimus, maudynes, nerealų maistą ir sodybos šeimininkų svetingumą. „Noreikupė Jam“ – vienas didžiausių mano šios vasaros atradimų“, – įspūdžiais dalijasi Vidas Bareikis.

Šiais metais „Noreikupė Jam“ sutalpino virš šimto žmonių, o Irma ir Linas prisipažįsta, kad toks žmonių kiekis – tai aukso vidurys, kuomet ir atlikėjams scenoje jauku groti, ir klausytojai gali sukelti audringas ovacijas bei pakankamai lengva suvaldyti susirinkusiųjų srautą.

„Taip rankų į viršų nekelia ir per didžiausius festus, patikėkite manim! Aš galvojau, kad Bareikį suplėšys į gabalus. Visi šėlo taip, kad kilnojosi kluono stogas. Žinoma, išskirtinis akcentas, kaip ir pernai, puikiai pateisino festivalio pavadinimo žodį “Jam„, nes tai, ką talentingiausi šalies muzikantai išdarinėjo ant scenos, vertė iš nuostabos aikčioti susirinkusią publiką“, – šypsosi Linas.

Svečias Ze iš Brazilijos į bendrą muzikos katilą įpylė egzotiškos alyvos ir visus nustebino savo keistais, nematytais instrumentais, kurių skambesį publika lydėjo ritmingais galvų linkčiojimais. Svečias prisipažino, kad tokie festivaliai jam primena tikrąją muzikos prigimtį, kuomet tai – ne verslo įrankis, o neįkainojama vertybė.

Keturių dalių koncertinę grandinę jaukiai papildė suneštinio stalo pertraukos, kurių metu žmonės juokėsi, dalijosi savo įspūdžiais, nuotykiais, o dažniausiai girdėta frazė iš jų lūpų skambėjo taip: „o kitais metais bus?“ Linas į šį klausimą šypteli: „svajokime drąsiai, nes svajonės tikrai pildosi. Tokie dalykai neplanuojami – jie tiesiog vyksta“.