Pastaraisiais metais pasaulį užliejo nostalgijos banga – nuo kino ekranų, kur akį glosto filmai apie prabėgusią jaunystę, iki muzikos scenos, kur atgimsta seni hitai ir grupės. „Pats dar jaučiuosi jaunas... Bet kai kuriems mano hitams – jau dvidešimt metų, taigi greitai jie turės teisę vadintis legendiniais“, – šypteli Linas ADOMAITIS (49) ir leidžiasi į pašnekesį apie praeitį, kuri įkvepia, tėvystę, kuri keičia prioritetus, ir ateities planus, kuriuose telpa ir senų gerų dainų atgimimas.
Pasaulis dabar leidžiasi švelniai svaiginamas nostalgijos. Žmonės žiūri jaunystę primenančius filmus, pamiršusios senus pykčius, į sceną sugrįžta buvusios žvaigždės, iš naujo suskamba senos dainos... Prisipažink: negi nesvarstei atgaivinti grupės „L+“? Nors vienam koncertui?
Nemažai žmonių to klausia, nes iš tiesų visi dabar gręžiojasi į praeitį. Ar tai galėtų nutikti? Hmm... Geras klausimas. Nemeluosiu: devyniasdešimtiesiems kartais jaučiu nostalgiją. Juk tuo metu mes žengėme pirmuosius žingsnius, apskritai pramogų verslas Lietuvoje tik kūrėsi. Iškilo grupė „Antis“, Andrius Mamontovas, „L+“ atsirado kiek vėliau – bet vis tiek tai dar buvo pati pradžia, pramogų verslo ištakos.