Linas Adomaitis savo žmonai skyrė jaudinančius žodžius: „Gal tai įkvėps ir kitus“

Dainininko Lino Adomaičio ir jo žmonos fotografės Irmos Adomaitienės veidai – dar neseniai buvo gražiai įdegę ir nugairinti vėjo: prieš keletą mėnesių jie lankėsi tolimojoje Čilėje. Iš ten abu parsivežė ne tik atmintyje giliai įsispaudusį gamtos didybės jausmą, bet ir džiugią žinią, jog žiemą pasitiks jau trise.

„Esu aplankęs virš 50 šalių ir, prisipažinsiu, – kelionių troškulys yra išties nepasotinamas – vis norisi dar ir dar toliau, vis trokšti pamatyti dar ir dar daugiau. Semi viską abiem rankom, piliesi į savo patirčių indus. Tačiau kuo daugiau patiri ir pamatai – supranti, koks esi mažas ir koks pasaulis didelis. Suvoki, kad tas troškulys yra nepasotinamas, pajunti, kad kažkur sielos gilumoje yra tuščių ertmių ir kiek bepiltum į save pačių gaiviausių jūrų – visos jos po kurio laiko išbėga, išgaruoja ir tu vėl trokšti. Bet štai vieną dieną tas troškulys dingsta! Aš jau nesijaučiu toks mažas ir man nereikia tolimiausių jūrų ir gaiviausių vandenų...

Šiandien mano rankose telpa visas pasaulis. Ir kai šis nuostabus suvokimas nardo mano mintyse – aš nejaučiu nei troškulio, nei alkio. Viskas, ko troškau, dabar taip arti. Aš nemoku žodžiais nutiesti kelių, bet kas rytą prabudęs matau savo didžiausią gyvenimo kelionę. Kartais nesuprantu, kaip užsigalvojęs šypsausi ir Irma manęs klausia – „ei, ku ku, kur tu?“ O aš tarsi išnėręs iš kitos realybės atsakau – „esu arčiau nei bet kada“.

Mudu esame labai laimingi, atradę vienas kitą pačioje svarbiausioje kelionėje ir mudu numalšinome vienas kito troškulį bei alkį. O ateinantis į šį pasaulį mažylis užpildė visas ertmes, pro kurias net giliausios jūros neturi galimybės išbėgti ar išgaruoti... Taip, bičiuliai, mes gyvename nuostabiausiu laukimu...“

Visai neseniai pora žurnalui „Žmonės“ davė atvirą interviu. Jį galite skaityti: Kūdikio gimimo laukiantys Irma ir Linas Adomaičiai: „Mažasis bosas diktavo visus kelionės maršrutus“