„Lino namų“ šeimininkas Bronislavas Vošteris: „Senolių garbintus linus vertina ir užsieniečiai“

Kada ir kaip gimė meilė lietuvių anksčiau apdainuotam augalui – linui?

Tai labai sena istorija (šypsosi). Su linais mano pažintis prasidėjo dar vaikystėje. Šiuos augalus augino mano tėvai. Visus 10 hektarų, kuriuos turėjome, tėvukas buvo apsėjęs linais. Žinoma, dirbome visa šeima, vaikams darbų taip pat nestigo. Veždavome linus į linmarkas merkti, jaujose džiovindavome, ruošdavome austi... Mano mama buvo audėja. Tad darbų turėjome visi. Tačiau, kai man buvo trylika, mirė tėvukas. Štai tada teko išmokti visus ūkio darbus. Tuo metu lengva nebuvo, bet vėliau įgyta patirtis labai pravertė.

Prieš 28 metus iš Biržų persikėliau gyventi į Bagaslaviškį. Gavau žemės ir visą ją apsėjau linais. Niekas Širvintų rajone daugiau linų neaugino. Pradėjau bendradarbiauti su kitu ūkininku, įdarbinome visą kaimą. Dirbant su linais, reikia daug rankų darbo. Tačiau, įstojus į Europos Sąjungą, buvo nuspręsta, kad linų niekam nereikia. Visokeriopa parama imta skirti tik grūdų augintojams. 

Man toks sprendimas atrodė keistas. Viskas buvo daroma taip, kad tik laukuose linai neaugtų. Deja, nevertintas tada linų sėmenų aliejus. Pamenu, buvau vejamas iš turgaus su šiuo produktu. Vis dėlto atkaklumo iš manęs neatimsi – užsispyriau ir gavau leidimus prekiauti. Tačiau mažai kas žinojo apie vertingąsias šio aliejaus savybes. Dažniausiai jį pirkdavo vilniečiai, o širvintiškiai raukydavosi, ypač jauni žmonės, kurie tuomet rafinuotą, iš užsienio atvežtą aliejų labiau vertino (tik vėliau imta kalbėti, koks jis kenksmingas). Tačiau dabar viskas pasikeitę – į mano ūkį produktų atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos.

Turite milžinišką 150 hektarų ūkį, šiais metais atšventėte 80 metų jubiliejų. Kaip spėjate visus darbus nudirbti, iš kur jėgų semiatės?

Tiesa, darbų nestinga visais metų laikais. Plušame nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Žinoma, turime ir pagalbininkų. Vasaros darbus kiekvieną rudenį vainikuoja jau tradicine tapusi Lino šventė, į kurią kviečiame valdžios atstovus, visuomenės veikėjus, mokslininkus, gydytojus, meno kolektyvus. Svečiai vaišinami tautinio, kulinarijos paveldo patiekalais, prie kurių nusidriekia milžiniškos eilės. 

Žmonės džiaugiasi, kad turi tokią gražią lietuvišką šventę. Drauge prisimename mūsų senolių garbintą augalą, o jaunajai kartai demonstruojame, kaip linai apdirbami, kaip paprastas lino stiebelis virsta drobe. Tiesa, iki tol, kol gimsta lino audinys ar produktas iš linų, kol augalas virsta auksiniu aliejumi, verta nemažai paplušėti, be to, esame priklausomi nuo orų. Lietingi orai mums ypač nepalankūs. 

Laimė, jei iki rugsėjo – derliaus nuėmimo mėnesio – lepina šiluma ir saulė, kaip šiais metais. O jėgų man, taip pat žmonai Janinai suteikia mūsų pačių auginamų linų, avižų, kitų grūdų produktai. Jei tik šiuolaikiniai žmonės žinotų visas vertingąsias lino savybes, tikrai vartotų daugiau produktų iš šio augalo.

Tiesa, kad užsieniečius taip pat vis labiau vilioja produktai iš linų?

Tikrai taip. Nemažai užsienio svečių užsuka ir į mano sodybą. Ūkyje lankėsi delegacijos iš Japonijos, Švedijos, Nyderlandų, Prancūzijos... Jie labai stebisi, kaip mums pavyksta užauginti tiek linų, išspausti iš jų tokio švelnaus skonio aliejų. Vakarų europiečiai nelabai moka su linais elgtis, o išspaustą aliejų jie nori vartoti labai ilgai. Mes aliejų išspaudžiame tik tam kartui, nes jį reikia vartoti šviežią. Jeigu spaustas prieš kelis mėnesius, jausis kartumas. Tie, kurie jį perka nuolat, visa tai žino. Tam, kad išspaustas aliejus neapkarstų, jį reikia laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias savaites.

Senovėje žmonės labai vertino linus. Laikui bėgant pamiršome jų galybę ir, užuot rinkęsi savo augalus, buvome mokomi pirkti atvežtinius produktus ir maisto papildus, nors lietuviškų linų produktai veiksmingai stiprina sveikatą, padeda įveikti daugybę negalavimų. Senolius linelis net iš patalo prikeldavo ir prailgindavo jų gyvenimą.

Be linų produktų tikriausiai jau sunkiai įsivaizduojate savo kasdienybę?

Tai kad neįsivaizduoju, kaip galėtume be jų išsiversti (šypsosi). Žmona Janina kiekvieną rytą sumala sėmenų sėklų, užpila jas virintu vandeniu ir, šiek tiek palaikiusi, jau turi sveiką ryto gėrimą, kuris yra tikra palaima visam virškinimo traktui. Be to, linų sėmenys stiprina imunitetą, veikia kaip žarnyno šluota. Tad mano žmona sveika, laksto kaip jauna (šypsosi). Be to, visus darbus spėja nudirbti ir niekuo nesiskundžia. Linų sėmenų aliejų moterys dažnai naudoja grožiui – tepa juo plaukus, kūną. Omega-3 riebalų rūgštys naikina veido riebalų, kurie užkemša poras, perteklių, todėl aliejus gelbsti naikinant spuogus. Moterys, kurios pradeda naudoti sėmenų produktus, džiaugiasi, kad plaukai tampa gražūs ir žvilgūs, oda – švelni ir lygi. O man gera, nes matau, kad mano triūsas nenueina veltui.

Tiesa, kad ir jums, naudojant šiuos augalus, pačiam pavyko įveikti sveikatos negalavimus?

Taip. Gal nebūčiau sugalvojęs gydytis linų produktais, jei ne mano močiutė, kuri kadaise rožę linų sėmenų aliejumi išsigydė, taip pat mama, šiuo produktu įveikusi sąnarių ligą. Žmonės, perkantys iš manęs linų produktus, dėkoja už tai, kad išsigydo tokias ligas, kaip virškinimo trakto susirgimai, skrandžio žaizdos, kraujagyslių ligos. O pats per trumpą laiką išsigydžiau sąnarius. Prieš keliolika metų jie buvo visiškai sudilę. Medikai patarė susidėvėjusius sąnarius keisti, sakė, kitos išeities nėra, tačiau baisiai nenorėjau operacijos. Be to, galvojau, kad jeigu jau mano mamai pavyko kadaise įveikti tokius negalavimus, kodėl man nepabandžius. 

Skaudamus sąnarius pradėjau gydytis sėmenų išspaudų su kaulažole kompresais. Rezultatai pranoko lūkesčius – neužilgo skausmų nebejutau, o gydytojai irgi negalėjo atsistebėti, kaip stebuklingai pasveikau. Šiandien šiuo natūraliu vaistu sąnarius gydo daugybė lietuvių. Sėmenų aliejaus nuosėdas (tirščius) galima naudoti gydymui, siekiant sušvelninti ūmius ir lėtinius sąnarių skausmus, uždegimui malšinti. Sėmenų aliejus su kaulažole skatina atsinaujinti audinius, stiprina raumenis, gelbsti nuo greito senėjimo, padeda atsinaujinti kremzlėms.

Linų sėmenys ir aliejus ne tik gydo minėtas ligas, bet ir padeda regėjimui, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo senatvinę silpnaprotystę, Parkinsono, Alzheimerio ligas, gydo venų trombozę, tinka onkologinių ligų profilaktikai. Žinomas ne vienas atvejis, kai, vartojant sėmenų aliejų, pavyko pristabdyti vėžinius susirgimus.

Tikriausiai žmonėms nemažai ir moksliškai tenka aiškinti, kaip linų sėmenų aliejus išgydo tiek negalavimų?

Gerai, kai žmonės domisi. Aiškinu jiems ir apie nenatūralius, ir apie natūralius maisto papildus. Šiandien ypač madinga vartoti vitaminus, įvairius maisto papildus, tačiau ne visada garsiai kalbama apie tai, kiek jų mūsų organizmas įsisavina. Neretai maisto papildai virsta papildomu balastu, nusėda odoje, inkstuose, sąnariuose, kituose audiniuose ir sukelia uždegiminius procesus. Mikroelementų, gaunamų ne iš augalų, perteklius yra kenksmingas. Mūsų senoliai gerai žinojo, o šiais laikais mokslininkai jau įrodė, kad žmogaus suvartotas augaluose esančių mikroelementų perteklius nesukelia organizme jokių toksinių reiškinių. Ne veltui dar Hipokratas sakė, kad reikia valgyti visus augalus, augančius toje šalyje, kurioje gyvename, ir tai bus geriausia garantija, jog organizmas gaus visų trūkstamų mineralų.

Žmonės neretai stebisi ir sėmenų aliejaus veiksmingumu naudojant jį išoriškai. Mokslininkai teigia, kad omega-3 riebalų rūgštys labai lengvai įsiskverbia per odą ir slopina uždegiminius procesus. Tad linų sėmenų aliejumi tinka tepti skaudamus sąnarius ar išsiplėtusias venas, taip pat gydyti juo įvairius patinimus.

Sustiprėję sąnarių skausmai mus įspėja apie tai, kad pakitimų yra ne tik sąnariuose. Retas žmogus šiais laikais maitinasi tinkamai ir reto kurio organizmas gauna reikiamą kiekį mikroelementų. Linų sėmenų aliejuje yra visų organizmui reikalingų mikroelementų, todėl, naudojant vien jį, reikalingų medžiagų organizmas gaus užtektinai.

Dažnai žmonėms sakau, kad vos 1 g linų sėmenų prilygsta 0,58 mg omega-3 riebalų rūgščių ir tai prilygsta dviem kapsulėms žuvų taukų.

Tiesa, daugelis nustemba sužinoję, kokį linų sėmenų aliejų galima įsigyti kitose šalyse. Tam, kad jis ilgiau negestų, Australijoje yra sukurti linai mutantai, turintys mažai linoleno rūgšties (ši nulemia aliejaus gydomąsias savybes), o Kanadoje ir kitose šalyse išvestos linų veislės, kurių aliejuje yra mažiau nei 2 proc. linoleno rūgšties. Toks aliejus prilygsta saulėgrąžų aliejui ir nepasižymi gydomosiomis savybėmis. Tad, prieš įsigydami linų produktų, visada pasidomėkite ir jų kokybe, gaminimo būdais bei istorija.