Lino Vaitkevičiaus žmona Rūta – apie naujus namus, istorinę eglutę ir „dvigubas“ Kūčias: „Po to užsisuka baliukas“
Grupės „Žemaitukai“ nario Lino Vaitkevičiaus šeimos šventės šiemet neeilinės – jas su žmona Rūta ir sūnumi Nojumi pasitinka naujuose namuose. Laimei persikraustymo rūpesčiai neužgožė pakilios šventinės nuotaikos ir šeima iškart spėjo laiku papuošti savo „istorinę“ eglutę. Kalbėdama su Žmonės.lt Lino žmona R.Vaitkevičė atskleidė, kad labiausiai laukė Kūčių, kurios dėl svarbios priežasties jau daugelį metų jų šeimoje yra padalintos į dvi dalis.
Šventinės nuotaikos „Žemaituko“ Lino šeimoje šiais metais buvo trumpam susipynusios su persikraustymo į naujus namus rūpesčiais, tačiau galiausiai įsikelti pavyko pačiu laiku ir jau gruodžio viduryje jiedu su Rūta ir sūnumi Nojumi galėjo papuošti kalėdinę eglutę. R.Vaitkevičė pasidžiaugė, kad ši yra tikra jų namų puošmena – juk ją būtų galima pavadinti „istorine“.
„Turime didelę dėžę įvairių žaisliukų, kuriuos gavome iš tėvų ir senėlių, tačiau kasmet kolekciją vis papildome. Visi trys važiuojame į prekybos centrą ir kiekvienas išrenkame po naują žaisliuką. Galiausiai gaunasi, kad ta mūsų eglutė – istorinė iš visų etapų“, – Žmonės.lt pasakojo Rūta.
Kalbėdama apie šventes R.Vaitkevičė prasitarė, kad tiek jos, tiek Lino šeimose svarbiausia diena yra Kūčios, todėl jiedu turėjo rasti kompromisą, kur šias švęsti. Todėl galiausiai dieną skėlė pusiau – pirmiausia aplanko Lino senelius, o tada lekia pas Rūtos tėvus.
„Turime tradiciją būtinai per Kūčias aplankyti Lino senelius, o ir mano tėčio gimtadienis būtent tą dieną… Todėl tenka dalintis – pirmoje dienos pusėje vykstame aplankyti senelių, o jau vakarop važiuojam pas mane. Visa laimė, kad visos giminės Plungėje ir jos rajone, tai nereikia toli važiuoti“, – šyptelėjo pašnekovė.
Tiesa, šios „dvi Kūčios“ labai skirtingos, vienose Vaitkevičiams tenka pabūti tik viskuo besimėgaujančiais svečiais, o štai vėliau būna įpareigoti atsinešti jau pagamintą patiekalą.
„Nuvykus pas Lino senelius stalas būna jau pilnai nukrautas ir jie griežtai neleidžia nieko papildomai atnešti. O aš esu iš labai didelės šeimos, todėl mamai vienai suruošti viską dvidešimčiai žmonių – per daug sudėtinga. Todėl pas mano tėvus būna suneštinis Kūčių stalas. Visi susirenkam ir iš anksto ištraukiam lapelius, kas kam dovanos dovaną ir tuo pačiu sutariam, kokį patiekalą kuri šeima paruoš“, – sumanų sprendimo būdą atskleidė R.Vaitkevičė.
Rūtos šeimoje Kūčios svarbios ir dėl jos tėčio Liudviko gimtadienio, todėl draugėn susirinkę artimieji turi tradiciją visą oficialią dalį baigti iki Bernelių mišių, nes po to užsikuria tikras vakarėlis.
„Per Kūčias bažnyčioje visada būna Bernelių mišios, todėl visada turime vakarienę su visais patiekalais, šiaudų traukimu ir palinkėjimais užbaigti iki jų. O po jų pas mus namuose jau užsibaigia Kūčios ir prasideda tėčio gimtadienis – mama tada leidžia ant stalo dėti mėsą, atsiranda ir vyno ar šampano“, – sakė moteris.
+4R.Vaitkevičė prisiminė, kad ne visuomet taip vertino laiką su šeima. Kol su Linu neturėjo sūnaus, dažnai dar prie šventinio stalo save pagaudavo galvojant, kaip norėtų greičiau ištrūkti susitikti su draugais ir iškelti kokį „baliuką“. Tačiau dabar už viską svarbiau sukurti gerus prisiminimus Nojui.
„Gimus sūnui Linas niekada nebedirba per Kalėdas – nei pirmą, nei antrą jų dieną. Visą mėnesį stengiamės, kad tos šventės įsimintų sūnui, o tada ir patiems smagiau. Nors žinome tą realybę, kad patys tas kojines kabiname ir elfų išdaigas krečiame, kažkuriuo metu vis tiek patikim ir patys tuo Kalėdiniu stebuklu“, – Žmonės.lt kalbėjo Rūta.
Visą dėmesį giminėms per Kūčias skyrusi šeima atėjus Kalėdoms jau ketverius metus iš eilės laikosi tradicijos likti namuose. Pas save jiedu susikviečia Plungėje likusius artimuosius bei draugus, kurie šįkart rinksis į naujus Vaitkevičių namus.
„Dalis artimųjų per Kalėdas dieną važiuoja aplankyti savo antrų pusių šeimas, bet visi, kurie lieka mielai renkasi pas mus. Per Kūčias būname aplankę gimines, todėl kitą dieną smagu atšvęsti ir pas save, o šiemet kaip tik persikėlėme į naujus namus, kuriuose turime pirtį, tai visus raginsime prisijungti prie naujos tradicijos – eiti pirtintis“, – džiaugėsi R.Vaitkevičė.
Pasiteiravus, kuo Rūta vaišina svečius ji prasitarė, kad jiedu su Linu mėgsta tradicinius skonius. Ir nors kartais kepa lašišą ar antį, prie visko šalia būtinai turi būti lietuviškas „hitas“ – balta mišrainė.
„Svečiams visuomet paruošiu šventinę vakarienę, šiuo klausimu su Linu esame labai tradiciniai, todėl tikrai švenčių negalime įsivaizduoti be baltos mišrainės, silkučių, virtų ar apkeptų bulvyčių ir kotletukų. Aš dar mėgstu paruošti ir lašišą – ji man puikiai tinka prie baltos mišrainės. Realiai, tai ta balta mišrainė ir yra svarbiausia (juokėsi), o kitų dalykų aplink ją nelabai sureikšminame“, – šyptelėjo ji.
Nors klausantis Rūtos gali pasirodyti, kad visos šventinės atsakomybės krenta ant jos pečių, ji patikina, kad Linas taip pat nelieka be darbų.
„Linui duodu užduoti išsiurbti grindis arba sutvarkyti kokią kepsninę lauke, tikrai nelieka be darbo (šyptelėjo). O kartais jis tuo metu žaidžia su vaiku ar kažką konstruoja, kad šis neliūdėtų. Bet aš sakyčiau, kad mūsų Kalėdų rytai tikrai ramūs, juk būname pasitvarkę jau ir prieš tai, o ir maisto būna likę, todėl galime pabūti prie eglutės, išpakuoti dovanas ir lėtai mėgautis pusryčiais bei kava. Na, o vakare, kai susirenka daug žmonių – būna balaganas“, – juokėsi pašnekovė.
Žinoma, per šventes svarbios ir dovanos, o ypač namuose, kuriuose krykštauja mažas vaikas. R.Vaitkevičė pasidžiaugė, kad jiedu su Linu yra sugalvoję puikų būdą ne tik kaip sužinoti, ko nori Nojus, bet ir jie.
„Jau trečius metus iš eilės visi drauge rašome Kalėdų seneliui laišką. Sūnus surašo, ko norėtų, todėl vėliau mums belieka iš to sąrašo kažką pasirinkti. Tie laiškai vienas kitam irgi būna tokia kaip „špargalkytė“, bet dažniausiai su Linu per Kalėdas mėgstame jaukias dovanas. Tai gali būti džemperis, kojinės arba kažkas pagal pomėgius“, – užbaigdama šiltą pokalbį su Žmonės.lt sakė Rūta Vaitkevičė.
