Lion Ceccah pristato „Eurovizijai“ skirtą dainą „Drobė“: siekia pakeisti Lietuvos popmuzikos veidą
Šių metų „Eurovizija“ tikrai ne pirmoji Tomui Alenčikui, anksčiau žinomam Alen Chicco vardu, tačiau pirmoji su juo naujuoju Lion Ceccah vardu. Naujas ne tik sceninis vardas – griausmingai riaumodamas, kaip ir priklauso liūtui, Lion atsineša kartu naują stilių, naują muzikinę kryptį ne tik pačiam sau, bet ir Lietuvos pop muzikai.
Lion žengia į „Eurovizijos“ sceną su tikslu keisti Lietuvos pop veidą, kadangi tai yra didžiausia platforma Lietuvoje, ypač atlikėjui, neturinčiam įtakingų vardų, įrašų kompanijų ar net pinigų stovinčių jo užnugaryje.
„Tikslas – įnešti naujovių į Lietuvos popmuziką. Daina „DROBĖ“ gimė iš noro keisti naratyvą, iš visiško nežinojimo ir nevilties, kaip kurti ir prisitaikyti prie Lietuvos pop kultūros. Iš nevilties šaukiantis pop dievų – „Leiskit man būti savimi!“ – pasakoja Lion.
Begalės valandų, praleistų studijoje su dainos prodiuseriu Aurimu Galveliu, atsipirko. Kartu jie rado ne tik bendrą kalbą, bet ir unikalų, analogų neturintį dainos garsą, laužantį lietuviškos pop muzikos taisykles ir standartus. „DROBĖ“ nėra nei pop, nei eksperimentinė, industrial ar liaudies daina – ji yra viskas. Joje netikėtai organiškai susijungia operos, techno ir industrinės muzikos melodijos, kurios ardo iki šiol nusistovėjusias pop muzikos taisykles. Tai paraiška ne tik „Eurovizijai“, bet ir visai Lietuvai.
Ši daina atspindi ne tik kūrybines išminties paieškas, bet ir asmeninę patirtį – tiek su destruktyvia meilės istorija, tiek su vidiniu kovos ir pasidavimo procesu. Ir klausantis šios dainos gyvai, tiesiog negaliu nesutikti – „DROBĖ“ įtraukia nuo pačio pirmojo savo akordo ir nepaleidžia iki pačios pabaigos. Dainai pasiekus kulminaciją, atrodė, kad tu pats išgyveni tuos emocinius virsmus, o jai pasibaigus, dar kurį laiką, po kūnu, lakstė šiurpuliukai. Tai ne tik daina, o gili, emocijos kupina istorija, kuri lieka su tavimi ilgai po jos pabaigos.
