Ne vien spalvomis, raštais, įmantriomis kostiumų formomis ir audinių tekstūromis žiūrovus gundė svarbiausias ką tik pasibaigęs svarbiausias Portugalijos mados renginys – Lisabonos mados savaitė.
„Mada nėra vien tuštybės mugė, kurios karuselėje sukasi tik puošeivos ir pamaivos, - teigia Lisabonos mados savaitės tarptautinės komunikacijos vadovas Tiago da Costa Miranda. - Mada nuo seno taip pat yra būdas išreikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti naujas idėjas, siekti idealų.”
Tad 2017/18 rudens ir žiemos kolekcijoms skirta Lisabonos mados savaitė, pavadinta „Be ribų”, šį kartą kvietė pažinti tvarią ir etišką madą, įvertinti jos privalumus.
24 dizainerių kolekcijų pristatymus lydėjo performansai, diskusijos bei paskaitos apie tai, kaip keičiasi madingų rūbų besivaikančių vartotojų įpročiai ir tekstilės pramonės galimybės kurti medžiagas iš pieno ar kamštmedžio, kas dažnai peržengia įprasto suvokimo ribas.
Nebūti ribotiems, atverti savo spintų duris ir dalintis lisaboniečius pakvietė populiarėjanti drabužių mainų akcija, kurioje buvo galima išmainyti nenešiojamus, bet nenunešiotus daiktus.
„Ši idėja suvienija visus – turtingus, vargšus, gėjus, ne gėjus, juodaodžius ir baltaodžius. Visi turime drabužių, kurie mums nereikalingi. Tokie mainai priverčia žmonės susimąstyti, - portalui Žmonės.lt teigė Patrickas Duffy, vienas iš „Global Fashion Exchange” (“Pasaulinių mados mainų”) steigėjų. – Galima sakyti, kad kalbėti apie tvarią mada dabar yra madinga. Nuo to mums tik geriau, mes galime dar labiau išlplėsti šią idėją ir tikiu, kad ji išliks madinga ir gyvuos ilgai.”
Tarptautinė iniciatyva „Global Fashion Exchange”, skatinanti nemesti nereikalingų geros kokybės drabužių į šiukšlyną, taip teršiant gamtą, o geriau jais pasikeisti su kitais, kilo 2013 m. Kopenhagos mados savaitės metu. Tokie madingų drabužių mainai jau buvo surengti Niujorke, Los Angele, Melburne ir šį pavasarį Lisabonoje.
Norint mainytis, tereikia atsinešti bent vieną drabužį, porą batų ar aksesurą. Tačiau tai nereiškia, kad būtinai reikia pačiam kažką išsirinkti. Nieko tokio, jeigu sau tinkamos palaidinės, suknelės ar kelnių nerasite. Šeimininko nesuradę daiktai atiduodami tekstilės perdirbėjams. Iki šiol per tokius mainus surinkta ir atiduota perdirbti 19 tonų nereikalingų drabužių.
Mada gali daryti milžinišką įtaką tiek žmonėms, tiek aplinkai, - tikino Lisabonos mados savaitės viešnia Tamsin Lejeune, „Etinės mados forumo”, vienijančio per 200 tūkstančių narių 141 šalyje steigėja.
Praeityje architektė ir drabužių dizainerė, dabar visa galva pasinėrusi į mados pasaulį keičiantį judėjimą, Tamsin Lejeune kalba ne tik apie organinių, atsinaujinančių išteklių vartojimą, bet ir trečiųjų šalių darbo jėgos neleistiną išnaudojimą tekstilės pramonėje. Anot jos, ne tik mados pramonė vis labiau gręžiasi į gamtos ir žmogiškųjų išteklių tausojimą, bet ir vartotojai turi būti reiklūs bei domėtis iš kokios medžiagos ir kokiomis sąlygomis pagamintas jų norimas įsigyti daiktas. „Mada keičia gyvenimus. Kuriama teisingai, ji skatina tobulėti. Kuriama engiant darbuotojus ir kenkiant gamtai, ji daro siaubingą žalą”, - duodama interviu Žmonės.lt pabrėžė Tamsin Lejeune.
Lisabonos mados savaitės renginiuose netrūko ir daugiau pilietinių idėjų, kurias savo kolekcijomis žiūrovams siekė perteikti portugalų dizaineriai. Jaunųjų kūrėjų kategorijoje „Šviežias kraujas” apdovanojimą pelniusi Rita Afonso pristatė kolekciją „Aš vaza, bet aš rėkiu”, kuria siekė pagerbti moteris, ypač menininkes, ir jų kovą už savo teises. Dizianerę įkvėpė šimtmečiais gyvavusi nuostata, kad moterys negali praktikuoti didžiojo meno – tapybos, skulptūros, todėl jos savo meninius gebėjimus perteikdavo siuvinėdamos gėles ar piešdamos natiurmortus, bet ne žmones. Todėl jaunosios dizianerės kolekcijoje kūną pridengiantys vaisiai – ironiška protesto forma.
Apie laisvę būti savimi, apie sielą išlaisvinančias, įkvepiančias keliones savo kolekcija pasakoja žinoma portugalų dizainerė Lidija Kolovrat, derinanti iš pažiūros nesuderinamas ir įvairių kraštų parsivežtas spalvų, raštų ir formų idėjas. „Keliaudami mes keičiamės, tampame laisvi, atsisakome tam tikrų elgesio pančių, kurių esame varžomi būdami įprastoje aplinkoje. Keliaudami galime eiti pasiraitoję kelnes ar išsiavę iš batų. Man patinka ta laisvė.” Kaip gyvenime, taip ir derinant drabužius, Kolovrat ragina būti laisviems, kūrybingiems ir drąsiems, nebijoti laužyti taisyklių ir taip atrasti save. Be ribų.
