2019 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, lietuvių literatūros klasikas Saulius ŠALTENIS (74) pristato naują romaną „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Rašytojas į Sausio 13-osios įvykius žvelgia kitaip – svetimšalės iš Pietų Amerikos akimis.
Esate sakęs, kad kūryba jums – kaip žaidimas. Kokios jo taisyklės?
Užsižiūrėjau kartą, kaip vandenyno pakrantėje žaidžia motina ir vaikas: bėga, bėga vienas į kitą ir su tokia meile, tokia meile apsikabina, lyg šimtą metų vienas kito išsiilgę. Gal ir mūsų literatūriniai žaidimai kažkuo panašūs ir taip pat lyg be jokių taisyklių.
Teko skaityti, kad „Riešutų duonos“ tekstus diktuodavote savo šviesaus atminimo žmonai Lolai, o ji – tai juokdamasi, tai verkdama – užrašydavo. Koks rašymas dabar, kai esate vienas?
Aš Lolos savo kūryba tikrai nevirkdydavau kaip kokios Pietų Amerikos meilės serialų gražuolės, tik jos akys skaitant kartais imdavo drumstis ir truputį sudrėkdavo. O, tada galvodavau, pataikiau, gal visai neblogai parašiau? Dabar kitaip – esu gerokai atsiskyręs nuo pasaulio triukšmo. Žolė juk auga tyliai, taip dabar ir mūsų kūryba.