Airis Oscaras WILDE’AS (1854–1900) estetiką vertino labiau už moralę. Antraip nebūtų sukūręs romano „Doriano Grėjaus portretas“, kurio herojus parduoda sielą, kad būtų amžinai gražus ir jaunas.
AUKSABURNIS. Mums Oscaras Wilde’as – rašytojas, dramaturgas, pasakų autorius. Amžininkai irgi vertino literatą, bet domėjosi ir jo asmeniu. Jiems Wilde’as buvo ekscentriška persona – vyras, kurio išvaizda šokiravo, o teatrališkos manieros erzino. Kai kas nors rengdavo pobūvį ir norėdavo minios svečių, užsimindavo, kad pakviestas Wilde’as. Ir maestro nenuvildavo. Leisdavo save apžiūrėti, o paskui prabildavo. Airis mėgo ir mokėjo kalbėti, gal net turėjo hipnotinių galių, mat auditorija dažnai įsimindavo ne jo mintis, o tai, su kokiu malonumu klausėsi.
IMUNITETAS. Jo gyvenimas buvo nelengvas, bet vyras turėjo savotišką imunitetą negandoms. Jis įgijo puikų humanitarinį išsilavinimą ir priešus žodžiu pasmeigdavo kaip špaga.
