Režisieriaus Jono Vaitkaus dešimtuko – aktorių kurso Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) – studijiniai darbai praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje kėlė diskusijas, drumstė ramų tuometinio kultūrinio gyvenimo vandenį. „LITERATŪROS PAMOKOS“, sukurtos 1985-aisiais Kauno valstybiniame dramos teatre, – pats prieštaringiausias spektaklis, sulaukęs įvairiausių vertinimų. Ne vienam jaunam žmogui tai buvo (ir iki šiol tebėra) pavyzdinis Vaitkaus spektaklis.
Vaitkaus – teatro reformatoriaus – požiūriu, šiuolaikinė teatro forma sensta, ji turi nuolat atsinaujinti. 1981-aisiais jis surinko pirmąjį savo kursą, o 1985-aisiais parengti universalūs aktoriai įsiliejo į lietuviško teatro tėkmę. Nors ir dar besimokančius režisierius drąsiai leisdavo į sceną.
„Literatūros pamokų“ centru padarytus Antoine’o de Saint-Exupéry tekstus Vaitkus apsupo šiuolaikinėmis problemomis ir parašė inscenizaciją šiuolaikine kalba su visais 1980 metų asfaltinio jaunimo žargonais. Spektaklis gimė viso aktorių dešimtuko pastangomis. Tekstai radosi iš improvizacijų, iš atskirų asmenų papasakotų istorijų.