„Lituanicos” nematomą pusę atskleidusi Gražina Sviderskytė: „Nebuvau sekėja, tiesiog gerbiau tradiciją”

Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.
Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.
Viktorija Griciūtė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Žurnalistė ir istorijos mokslų daktarė Gražina Sviderskytė, keletos istorinių knygų ir dvidešimties dokumentinių filmų autorė, šeštadienį Vilniaus knygų mugėje pristatė dokumentinę istorinę monografiją – „Lituanica: nematoma pusė“ .

Gausus būrys autorės gerbėjų vos tilpo į konferencijų salę, kur knygos autorė skaitytojams atskleidė dar negirdėtas detales apie Darių ir Girėną bei „Lituanicos“ skrydį.

Knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ – tai autorės septynerių metų darbas, daugiau nei 25 išnagrinėti archyvai, tūkstančiai dokumentų. Šioje knygoje pirmą kartą išsamiai ir argumentuotai pristatoma „Lituanicos“ istorija – pasirengimas istoriniam skrydžiui, eiga, katastrofos aplinkybės, oficialūs tyrimai Vašingtone, Berlyne ir Kaune. Atskleidžiama, kas nulėmė didžiojo tautinio naratyvo atsiradimą ir kas jį formavo.

Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.
Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.

Knygos pristatymą Nerijus Šepetys pradėjo skambiais žodžiais: „Ši Gražinos Sviderskytės monografija – tai darbas, prie kurio ilgiausiai dirbta. Tai tas pavyzdys, kai žurnalistinė intencija tampa moksliniu darbu, kuris vėliau tampa naratyvu.“

„Gal kiek banalus klausimas, bet kas jus motyvavo?“ – pirmiausia Gražinos paklausė Nerijus Šepetys.

Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.
Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.

„Išties nebuvau sekėja, kažkokių apeigų vykdytoja, tiesiog gerbiau tradiciją. Yra išlikęs vaikystės prisiminimas – dėdės kambaryje ant sienos kabanti Dariaus ir Girėno fotografija. Buvau dar labai maža, kai pamačiau šią nuotrauką ir pagalvojau – kažkokie amerikonai. Bet jei taip konkrečiai kažką apkaltinti, tai buvo docentas Nerijus Šepetys, kuris atbėgo viską metęs prie vieno iš mano archyvų, norėdamas padėti atsakyti į klausimą. Ir jis man tada pasakė: „Žinai, Gražina, tau jau reikia formalizuotis. Jau darai tą darbą, kurį daro istorikai. Tik tu to dar nežinai.“

Būtent po to pokalbio buvo suformuluotas mokslinio tyrimo projektas. Taip atsidūriau istorijos fakultete kartu su Norbertu Černiausku ir kitais labai didžiais autoritetais. Man tai buvo ir garbė, ir iššūkis. O šiai knygai – didžiulis įpareigojimas ir sėkmė. Kitaip jos nebūtų atsiradę“, – atviravo knygos autorė G. Sviderskytė.

Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.
Gražina Sviderskytė/Gretos Skaraitienės nuotr.

Pristatymo metu aviacijos bei istorijos mėgėjai įdėmiai klausėsi diskusijos ir istorinių įžvalgų, kurias, be abejo. rasite Gražinos Sviderskytės knygoje. Šiuo metu pati autorė tęsia tiriamąją veiklą gimtajame Vilniuje ir Viktorijoje, Kanadoje.

Knygos pasakojimas aprėpia ne tik skirtingas vietoves, bet ir ilgą laiko tarpą, daugybės asmenybių gyvenimus. Nuo 1933 iki šių laikų, nuo pačių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno iki daugybės iki šiol neįvardytų politikų, diplomatų, karininkų, policininkų, rezistentų... Čia įvykiai sudėlioti tarsi politiniame trileryje, todėl skaitytojai išgyvens visą dramą ir visas emocijas, kurias patyrė tiek patys lakūnai, tiek su jų skrydžiu susiję ar net visai atsitiktiniai žmonės.