Muzikos festivalį kartu su žmona organizuojantis Liudas Mikalauskas: „Sėkmės paslapčių santuokoje nėra“

Šia proga apie festivalio organizavimo nuotaikas bei kasdienybę dalinasi Tauragės muzikos festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas bei festivalio direktorė Sigita Mikalauskienė.

Pradėjote organizuoti festivalį prieš vienuolika metų. Kodėl būtent Tauragė?

Liudas: Tauragė yra mano gimtinė – širdies miestas. Čia pradėjau savo kaip solisto karjerą dainų dainelėse (šypsosi), čia sutikau pirmajį dainavimo mokytoją Romualdą Eičą. Čia mano tėvai, vaikystės draugai. Kai svarstėme, kur pradėti savo kultūrinę kelionę, nedvejodami nusprendėme, jog Tauragėje.

Sigita: Tauragę pamilau nuo pat pirmojo apsilankymo, kuris, beje ir buvo po savaitės laiko pažinties su Liudu. Nustebino, kaip miestas gražiai sutvarkytas, kupinas gyvybės. Drauge stebime šio miesto augimą visomis prasmėmis ir gėrimės. Pradėjome nedrąsiai, auginome publiką ne vienerius metus, o dabar jau tikrai gausiai vyksta renginiai Tauragėje – 2022 metais ir Lietuvos kultūros sostine planuoja tapti. Džiugu.

Ar buvę įdomių nutikimų per tuos metus renginiuose?

Liudas: Oi, ir ne vienas. Pamenu, prieš porą metų atvyko į festivalį LVSO pirmasis smuikas Zbignevas Levickis ir tik prieš pat koncertą suprato, jog pamiršo namuose... scenines kelnes! Buvo daug juoko, o vėliau ir rūpesčio, kur gauti tinkamą scenos aprangą – paskutinę akimirką teko skolinti kelnes man (juokiasi), ir niekas nepastebėjo, kad kažkas ne taip, kol pats Zbignevas nepasidalino istorija būdamas scenoje.

Sigita: Buvo ir pamokų... Pavyzdžiui, dar festivalio organizavimo pradžioje nesužiūrėję padarėme Suomijos orkestro koncertą per atkrintamąsias krepšinio varžybas, kuriose varžėsi ir Lietuvos komanda. Į koncertą susirinko gal pusė salės ir labai išsigandome, nežinodami pirežasties. Bet kai bičiuliai, atvykę į koncertą, atsiprašinėjo, kad reikės anksčiau išvykti, nes atkrintamosios rungtynės vyks, supratome, kad su antrąja Lietuvos religija – krepšiniu, geriau nesivaržyti ir nuo tada atidžiai sekame rungtynių tvarkaraščius (šypsosi).

Panašu, kad augate kartu su festivaliu. Na, o kaip šiemet? Ką išvys žiūrovai? Gal yra koncertas, kurio labiausiai laukiate?

Liudas: Šiemet programa pavyko išties intriguojanti – turime nemažai atlikėjų iš užsienio: bliuzo atlikėją Bai Kamara Jr. ir grupę The Voodoo Sniffer iš Belgijos, baltarusių dainininkę Margaritą Levchuk su VDU kameriniu orkestru ir Vytautu Lukočiumi. Festivalio atidarymo renginyje pristatysime Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklį „Altorių šešėlyje“ su Ilja Temchenko, Aušra Krasauskaite, kurie atliks Liudo Vasario ir Liucės vaidmenis. Tango melodijas grieš orkestras Kremerata Baltika su akordeonistu Tadu Motiečiumi. Visus, pasiilgusius legendinių The Beatles, tradiciniame nemokamame Bangos piknike, legendines bitlų dainas atliks Rafailas Karpis, Jokūbas Bareikis su grupe. Festivalio pabaigai numatėme geriausio orkestro Lietuvoje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pasirodymą.

Sigita: Kasmet laukiu visų koncertų be išimties – juose atsigaunu, pasikraunu teigiamos energijos. Džiugu matyti šviesius susirinkusiųjų veidus, girdėti plojimus bei seniai lauktus kūrinius. Vienas laukiamiausių koncertų neabejotinai bus festivalio uždarymo šventė su LVSO ir maestro Gintaru Rinkevičiumi, jau minėtuoju Zbignevu Levickiu ir smuikininku Kristupu Keller. Sostinė atvyksta į Tauragę – šia galimybe negalima nepasinaudoti! Taip pat nuolat džiugina ir mecenatų dėmesys, Tauragės savivaldybės bei Lietuvos kultūros tarybos palaikymas projekto finansavimo klausimais. Džiaugiamės, jog esame reikalingi Tauragei ir Lietuvai.

Liudas: Žodžiu, programa spalvinga – į kiekvieną koncertą verta ateiti ar netgi atvažiuoti iš tolėliau. Žinome, kad į mūsų koncertus atvyksta žiūrovai iš Jurbarko, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, netgi Vilniaus bei kitų miestų. Manau, Tauragės muzikos festivalis drąsiai mestų iššūkį didiesiems Lietuvos miestams tiek programa, tiek ir žiūrovų meile bei sklaida! Labai tuo džiaugiamės, nes mūsų žiūrovai nepakartojami (šypsosi).

Ar turite paslapčių, kaip derinti darbą ir gyvenimą kartu? Šį rugpjūtį švęsite jau dešimtąsias santuokos metines. Nesusipykstate?

Sigita: Teiginyje jau matau atsakymą – būtina derinti darbą ir gyvenimą, ko vis dar mokomės (šypsosi) – sunku vakare prie arbatos puodelio terasoje nesišnekėti, ar jau festivalio afišos sumaketuotos, atlikėjams gėlės užsakytos. Tačiau stengiamės atsiriboti nuo darbų ir daugiau kokybiško laiko skirti šeimai, vaikams. Laikau mus besimokančia šeima – juk dešimt metų dar tiek mažai. Mūsų kelionė dar tik prasideda ir jau dabar yra labai įdomi.

Liudas: Sigute labai džiaugiuosi, ji visuomet mane palaiko ir pataria įvairiose situacijose. Per karantiną turėjome daug gražaus laiko drauge, gyvenome ramiau. Dabar vėl įsuko koncertai, tačiau labai gera po visų darbų grįžti į savo ramybės uostą, kur šurmuliuoja vaikų klegesys bei žvelgia mylinčios akys. Sėkmės paslapčių santuokoje nėra – yra tik nuolatinis noras atiduoti save kitam ir drauge tobulėti sulig senatvės (šypsosi).