Liūdna istorija su laiminga pabaiga: Emilia Clarke rengėsi mirti

Sakoma, kad žmogaus, kurio nekrologas pasirodė jam dar gyvam esant, laukia ilgi metai. Sunku pasakyti, ar mirtina aktorės rizika paveiks jos personažo likimą, – nemažai žiūrovų įsitikinę, kad Deneris (kaip ir Džono Sniego bei Sersėjos Lanister) scenaristai nepagailėjo.

Prielaidą lyg patvirtina mįslingi pačios Clarke žodžiai, kad ją sukrėtė serialo pabaiga ir kad daug kas ilgai nepamirš, kas išties buvo jos herojė. HBO viceprezidentė Francesca Orsi išsitarė, kad paskutiniame serialo sezone daug pagrindinių herojų žus. O Džoną Sniegą įkūnijęs Kitas Haringtonas, sakoma, net žmonai neatskleidė siužeto. Studija moka laikyti paslaptį, dozuoti informaciją ir taip dar labiau įkaitinti publiką. O ir laukti liko nedaug: aštuntojo sezono premjera – balandžio 14-ąją.

Ne mažiau nei išgalvotų personažų likimas jaudina pačios Clarke išpažintis žurnale „The New Yorker“, juolab kad aktorė ne davė interviu, o parašė jautrią apybraižą pirmuoju asmeniu ir apibendrino dešimt metų, praleistų filmuojantis seriale. Trečdalį savo amžiaus, per kurį subrendo kaip aktorė ir išgarsėjo: buvo nominuota trims „Emmy“, pelnė pasaulinę šlovę – serialas rodomas daugiau nei 170 šalių, o honoraras už kiekvieną paskutinių dviejų sezonų seriją – apie 2,3 milijono eurų.

Tačiau svaiginamos karjeros pradžioje dar visai jaunai jai teko susidurti su anaiptol ne scenaristų sukurtais išbandymais.

Viskas prasidėjo 2011-ųjų vasario 11-ąją, baigus filmuoti pirmąjį sezoną. Sporto salėje Emilia pasijuto blogai – siaubingai skaudėjo galvą, pykino, liejosi vaizdas, pynėsi mintys. Tiesiai iš klubo aktorę išvežė į Vitingtono ligoninę, kažkas paskambino tėvams į Oksfordšyrą (tada dar buvo gyvas jos tėtis). Iki smegenų tyrimo niekas nežinojo, kas nutiko merginai, taigi net negavo skausmą malšinančiųjų, o skaudėjo baisiai.

Tyrimas patvirtino grėsmingą diagnozę: subarachnoidinė hemoragija – gyvybei pavojingas insultas, sukeltas kraujo išsiliejimo į smegenis, kai plyšo išsiplėtusi kraujagyslė. Emilia iškart buvo pervežta į Nacionalinę neurologijos ir neurochirurgijos ligoninę. „Reikėjo pasirašyti leidimą gydyti. Smegenų operacija? Buvo tiek darbo – neturėjau kada operuotis smegenų. Galiausiai susitaikiau su mintimi, brūkštelėjau parašą ir netekau sąmonės. Tris valandas chirurgai gelbėjo mano smegenis. Tai buvo ne paskutinė ir ne pati sunkiausia operacija. Man buvo dvidešimt ketveri“, – rašo ji.

Ir prisimena nepakeliamą skausmą, kai pabudo ir nenutuokė, kur esanti, o apsidairyti nebuvo kaip, nuo vamzdelio, įkišto į gerklę, pykino, vimdė. Iš reanimacijos ją paleido po keturių dienų ir perspėjo, kad svarbiausia – išgyventi dvi savaites. Jei tiek išsilaikysianti ir nebus didelių komplikacijų, galimybė pasveikti – didelė.

Emilia išėjo iš ligoninės, o iki antrojo „Sostų karų“ sezono serijų filmavimo pradžios buvo likę mažiau nei mėnuo. Perspėjo prodiuserius: ne, nesijautė gerai, o ir kitoje smegenų pusėje buvo likusi mažesnė aneurizma, ją irgi reikėjo stebėti – galėjo bet kada trūkti. Tada nuspręsta neviešinti aktorės sveikatos bėdų, tačiau 2013 metais paaiškėjo, kad kraujagyslė išsiplėtė beveik dvigubai ir vėl reikia operuoti.

„Žadėjo, kad ši operacija bus lengvesnė nei anąkart. Bet kai mane pažadino, iš skausmo rėkiau. Neinvazinis būdas nepavyko, prasidėjo stiprus kraujavimas, ir gydytojai suprato, kad, jei nesiryš operacijai, galimybė išgyventi menka. Jiems teko pasiekti mano smegenis senoviniu būdu – atveriant kaukolę“, – prisipažįsta ji.

Emilia pasakoja apie baisius dalykus – kaip naktį pažadinta negalėjo prisiminti savo vardo. Kaip prašė medikų leisti mirti ir norėjo išjungti gyvybę palaikantį prietaisą („Aš – aktorė, man reikia išmokti atmintinai herojės žodžius, o neįstengiau prisiminti savo vardo“). Kaip draugo pasveikinta su šlove populiariajame kino portale imdb.com paklausė, kas tai yra. Kaip negalėjo dirbti be morfino. Ir apie nuolatinę baimę bet kada mirti, prarasti gebėjimą mąstyti ar jausti. Regis, jei ne asmeniniai Emilios sukrėtimai (prieš dvejus metus nuo vėžio mirė mylimas tėvas, ir ji nepaprastai jo ilgisi) – ir vaidinama drakonų motina būtų kitokia.

Dabar ji jaučiasi gerai, bet, tarsi atlygindama visatai (ir visiems jai padėjusiems) už dovanotą laimingą bilietą, įsteigė labdaros organizaciją „SameYou“, besirūpinančią žmonėmis, gyjančiais po smegenų traumų ir insultų. Ir pati mokosi gyventi be „Sostų karų“. Pasiūlymų netrūksta: dar šiemet pasirodys trileris „Above Suspicion“ ir romantinė komedija „Last Christmas“, kuriuose ji vaidina.