Liudo Mažylio namuose: ne tik didžiulė senų atvirukų kolekcija, bet ir nemažai elektronikos prietaisų

Profesorius Liudas Mažylis/Gretos Skaraitienės nuotr.
Profesorius Liudas Mažylis/Gretos Skaraitienės nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Vasario 16-osios Akto originalo atradimu pagarsėjęs politologas, šiuo metu – europarlamentaras Liudas Mažylis yra ir kolekcionierių bendruomenėje pagarsėjęs senų atvirukų kolekcionierius. Jo kolegų Vytauto Didžiojo universitete manymu, kolekcionieriaus aistra jam labai padėjo ir svarbaus istorinio dokumento paieškose. Be atvirukų, L. Mažylio namuose yra ir daugiau senų daiktų, kurių istorinė vertė, laikui bėgant, auga. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) kvietimu elektronikos įrangos inventorizaciją atlikęs europarlamentaras skaičiavo senus televizorius, radijo imtuvus bei prisiminė kitas savo kolekcijas.

Rūsyje – televizorių instaliacija

EPA projekto metu žinomi Lietuvos žmonės skaičiuoja, kiek ir kokių elektronikos prietaisų turi savo namuose, kiek jų yra naudojami, o taip pat dalijasi savo istorijomis bei įžvalgomis apie elektronikos įtaką jų gyvenimui bei profesinei veiklai.

Politologas, europarlamentaras L. Mažylis prisipažino neskubantis atsisveikinti su nenaudojamais elektronikos prietaisais iš dalies dėl to, kad jo namuose yra daug vietos, iš dalies todėl, kad daiktai sendami įgyja istorinę ir kolekcinę vertę. Tai – atsakymas, kodėl penki nenaudojami televizoriai L. Mažyliui tapo jo rūsio interjerą paįvairinančia instaliacija, o du iš keturių radijo imtuvų, laikui bėgant, augina savo vertę. Tarp jų – 80 metų amžiaus lempinis radijo imtuvas.

„Namuose yra patalpų, kur visi šie daiktai gali saugiai gulėti ir laukti, kol pagaliau su jais atsisveikins. Televizoriai mūsų rūsyje tiesiog sustatyti vienas ant kito, kadangi tiesiog kažkada nematėme priežasties jais atsikratyti. Be to, man patinka instaliacijų žanras: tokia televizorių instaliacija yra Europos parke, senų radijo imtuvų instaliacija tapo prasmingu Baltijos kelio atminties ženklu. Praeina laikas, ir kai kurie daiktai įgyja tam tikrą kolekcinį atspalvį. Esu apskritai linkęs kolekcionuoti daiktus – neišmetu net  senų traukinio bilietų. Daiktai valgyti neprašo. Ir baterijų esu prikaupęs, vis neprisiruošiu jas nunešti į specialų konteinerį“, – sako europarlamentaras.

Būti nestandartiniam – smagu   

 Save politologas priskiria kategorijai žmonių, kurie vengia išmesti daiktus: daiktai vėliau pradeda „kalbėti“, ir jam nėra tekę gailėtis, kad juos išsaugojo. Dėl to neturėtų būti nuostabu, kad L. Mažylio namuose yra ir šešios nenaudojamos ausinės, ir niekada nenaudotas kažkada padovanotas kavos aparatas, ir sena nenaudojama skalbimo mašina. Šalia dviejų naudojamų mobiliųjų telefonų šiuose namuose randa vietos ir trys nenaudojami. Tuo tarpu indaplovių šioje šeimoje neprireikia – jų nėra.

„Galbūt esu nestandartinis lietuvis, bet man būti nestandartiniam yra smagu. Be to, būtų įdomu sužinoti, kaip ir kuo skiriuosi nuo lietuvio ar vidutinio europiečio standarto“, – juokauja europarlamentaras.

Europos Parlamente be elektronikos – kaip be rankų

Mažylis pozityviai vertina elektronikos prietaisų poveikį jo profesinei veiklai. Atlikdamas istorinį tyrimą, įsitikino, kaip, skaitmenizavus daugybę šaltinių, palengvėjo istoriko darbas. Interneto prieiga ir turinys jam, kaip Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui, padėdavo suformuluoti užduotis studentams, o šiems – išsamiau ir greičiau atlikti mokslo darbus. Elektronika kartu su skaitmeninėmis technologijomis palengvino ir europarlamentarų darbą, nes tai padeda aprėpti ir įvertinti daugiau informacijos.

„Dabar jau sunkiai įsivaizduojama, kad 750 narių galėtų komunikuoti, susirinkti operatyviai, gauti pasiūlymus iš Europos Komisijos, balsuoti, jei nebūtų elektronikos įrangos ir skaitmeninių technologijų. Žinoma, tempai auga, ir iš dalies tai irgi lemia skaitmeninės technologijos“, – sako L. Mažylis.

Lietuviai linkę kaupti daiktus

 EPA projektų vadovės Imantos Baltrūnaitės teigimu, Vasario 16-osios Akto originalo atradimu pagarsėjęs L. Mažylis nėra visiškai netipiškas lietuvis. Priešingai, reprezentatyvių tyrimų metu buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus gyventojai Lietuvoje linkę kaupti daiktus ir sunkiai su jais atsisveikina. Nenaudojami ar rečiau nei sykį per metus naudojami yra apie penktadalis visų namuose turimų elektronikos prietaisų. Tai lemia ir mažesnius nei kitose Europos Sąjungos šalyse elektronikos atliekų surinkimo rodiklius.

„Europos Sąjunga yra nustačiusi elektronikos atliekų surinkimo užduotis pagal formulę, kuri taikoma ir Lietuvoje, tačiau vartojimo įpročiai ir vartojimo mastai Lietuvoje labai skiriasi nuo kitų Europos šalių. Mūsų asociacijos inicijuota KTU Aplinkos inžinerijos instituto pernai atlikta studija atskleidė, kad pagal elektronikos atliekų mastą net 2–2,5 karto atsiliekame nuo Didžiosios Britanijos“, – atkreipia dėmesį I. Baltrūnaitė.