Liudo Mikalausko šiaudinė arena sugrįžta į Kazlų Rūdą: ją pastebėjo ir užsienio žiniasklaida
Prieš porą savaičių socialiniuose tinkluose pasirodė užsienio žiniasklaidos žinutės apie šiaudų areną, pastatytą Lietuvoje. Beveik 7 milijonus sekėjų turintis portalas „House designs“ pasidalino arenos nuotrauka su trumpa nuoroda, jog ją galima rasti Lietuvoje – ši žinia sulaukė daugybės susidomėjimo ir komentarų. Išties, kiek didesnė nei nuotraukoje pavaizduota salė Lietuvoje skaičiuoja jau trečius gyvavimo metus. Muzikos mylėtojus iš visos Lietuvos kasmet sukviečia didžiausia koncertine erdve iš šiaudų pripažinta Kazlų Rūdos Slow arena.
Šios koncertinės erdvės unikalumas slypi paprastume – iš daugiau nei 400 šiaudų ritinių suprojektuota koncertinė arena iškyla Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, Pinciškių kaime kasmet rugpjūčio mėnesį, čia kviesdama patirti gyvos muzikos kerus net 5 koncertuose ir jau rugsėjo viduryje šios arenos nelieka nei kvapo – ji tvariai grįžta į pirmykštį būvį ir šiaudai būna sunaudojami pagal paskirtį ūkio reikmėms.
Nors pati arena gyvuoja kiek daugiau nei mėnesį per metus, tačiau akivaizdu, kad publikos meilę ji jau spėjo pelnyti – vos pasirodžius renginio reklamai, pirmojo koncerto, kuriame pasirodys ir arenos sumanytojas, projektuotojas bei projekto meno vadovas Liudas Mikalauskas su nauja Stasio Povilaičio dainų programa, bilietų neliko per trumpiau nei 5 dienas. Netrukus buvo išparduotas ir Lino Adomaičio koncertas. Tiesa, 3 renginiuose dar vietų yra likę, tačiau jos sparčiai tirpsta, nes vieta ir potyriai išties unikalūs.
Fotogalerija:
+6„Jau prasidėjo pjūties metas, kombainai išjudėjo į laukus, aktyviai gaminama šiaudų arenos statybinė medžiaga, vyksta baigiamieji šiaudų arenos projektavimo darbai, todėl netrukus prasidės didžioji statyba“ – mintimis dalijosi vienas iš idėjos sumanytojų, renginių ciklo meno vadovas Liudas Mikalauskas. „Šiemet su asociacija „Jaunoji Sūduva“ dovanosime klausytojams net 5 koncertus – dėl didelio susidomėjimo padidinome renginių skaičių, todėl šiemet tikimės sutalpinti visus norinčius patekti“ – džiaugėsi šiaudų arenos sėkme L. Mikalauskas.
Kazlų Rūdos Slow arenos atidarymo koncerte rugpjūčio 10 dieną išgirsime visiems puikiai pažįstamas, tačiau suskambėsiančias naujai Nedos Malūnavičiūtės dainas, jai akompanuos džiazo pianistas Richardas Banys. Taip pat tradiciškai Šiaudų arenoje reziduos Rimvydo Žigaičio menų festivalis, šiemet jubiliejinis penktasis. Šia proga koncertuos net trys operos primarijai, tenorų trio iš Latvijos, sužavėsiantys publiką jau nuo pirmųjų akordų. Beje, be neapolietiškų melodijų, išgirsime ir staigmenų – lietuviškų dainų. Kaip jiems seksis sužinosime jau antrajame Kazlų Rūdos Šiaudų arenos koncerte, kuris vyks rugpjūčio 16 dieną. Taip pat turėsime premjerą – Stasio Povilaičio dainų programą, kurią rugpjūčio 23 dieną atliks šio renginių ciklo įkvėpėjas Liudas Mikalauskas, su ilgamečiu scenos kolega Egidijumi Bavikinu bei pučiamųjų sekstetu „Brass Bravo“ – liūdna tikrai nebus, nes dainos puikiai žinomos ir pasiilgtos. Ketvirtajame koncerte rugpjūčio 30 dieną skambės satyriškasis publikos numylėtinis Juozas Erlickas su nauja programa „Už stiklinių lietaus grotų“. Kazlų Rūdos Slow arenos koncertų ciklą rugsėjo 6 dieną užbaigs galingas dainų autoriaus Lino Adomaičio koncertas „Vandenynai“.
„Šių metų programa išskirtinė ir įvairi, bet tuo pačiu ir įtraukianti. Tradiciškai laukiame klausytojų iš visos Lietuvos ir netgi užsienio. Visuomet stengiamės paįvairinti lankytojų patirtis, todėl šiemet lauks unikali fotosienelė, bus galima atsigaivinti lauko kavinėje ar prieš koncertą sudalyvauti edukacijoje su itin draugiškomis ožkomis“ – pasakojo L. Mikalauskas.
Išties, į Kazlų Rūdos Slow areną iš šiaudų kasmet atvyksta lankytojai iš visos Lietuvos. Šį projektą įgyvendina asociacija „Jaunoji Sūduva“, drauge su vienais didžiausių Sūduvos regione Dalios ir Aido Kairaičių bei Mariaus ir Ievos Skučų ūkiais – nes šios arenos idėja tapo realybe tik ūkininkų ir renginių organizatorių bendrų pastangų dėka. Bilietai į koncertus platinami Paysera tickets svetainėje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Kazlų Rūdos savivaldybė.