Liudvikas Andriulis ir Medeina Čijauskaitė: „Mes ne tie, kurie iš baimės nutraukia atostogas“

Liudvikai, iki šiol jūsų mėgstamiausias regionas pasaulyje buvo Azija. Kuo nustebino Kosta Rika?

Nustebome, kad Kosta Rikoje TIEK daug gyvūnų. Taip yra todėl, kad Kosta Rika – viena iš nedaugelio šalių, kuriose jokie gyvūnai nėra medžiojami, o ir daugiau nei ketvirtis šalies paversta nacionaliniais parkais. Tad gyvūnai į žmogų žiūri turbūt kaip į didelę, lėtą, nekenksmingą skruzdėlę, į kurią nereikia kreipti dėmesio ar juolab nuo jos bėgti slėptis. Azijoje tokių vietų mažiau, jos sunkiau pasiekiamos.

Kokia Kosta Rika judviem su Medeina? Koks įspūdis, nuotaika, žmonės, jausmas?

Kultūrine prasme Kosta Rika nėra įspūdinga, ten važiuojama tik dėl gamtos. Žmonės kaip žmonės, nei labai draugiški kaip Kolumbijoje, nei surūgę kaip Meksikoje. Sostinėje San Chosė nereikia praleisti nė sekundės, ten nėra nieko įdomaus.

Kosta Rika nėra manjana šalis – žmonės punktualūs, tvarka kaip Vokietijoje, jei lipti kanjono siena pradedama septintą ryte, tai septintą ryte, ne po septynių penkiolika. Matėme, kaip vėluojančių palaukė tik dešimt minučių. Kosta Rika turbūt civilizuočiausia Centrinės ir Pietų Amerikos šalis, pagal lygį primenanti kažką tarp Turkijos ir Kroatijos.

Kokių žemiškų malonumų ten patyrėte – maistas, būstas, transportas?

Maistas nėra ypatingas net geriausiame sostinės restorane, kuriame dirba tris „Michelin“ žvaigždutes turintis anglas šefas. O štai įdomios architektūros viešbučių, vilų, ekologinių lodžijų pasirinkimas beveik toks pat įspūdingas kaip Balio saloje – joje gražiausios ir įspūdingiausios privačios vilos pasaulyje.

Transportas – kaip Lietuvoje, tik yra serpantinų. Tikėjomės pavažiuoti bekele ir kirsti kelias upes, kaip buvo žadėta, tam nuomojomės rimtesnį automobilį, bet civilizacija mus aplenkė – kol planavome kelionę, kostarikanai ten nutiesė keliasdešimt kilometrų vokiško asfalto. Kosta Rika pilna nutolusių, automobiliu sunkiai pasiekiamų vietų, bet automobilis vis tiek yra geriausias pasirinkimas keliauti po šalį.

Šioje šalyje vieni geidžiamiausių objektų – Tortugero, Korkovado nacionaliniai parkai. Kodėl rinkotės būtent juos?

Abu nacionaliniai parkai labai nutolę – į Tortugerą reikia plaukti pusantros valandos motorine valtimi, į Korkovado – skristi mažu lėktuvėliu ir dar dvi valandas kratytis baisiausiu pasaulyje keliu, maždaug tokiu, kokie pas mus aplink Pilaitės rajoną. Parkai labai nutolę, todėl ten mažai turistų ir daug gyvūnų. Korkovado, anot „National Geographic“, yra didžiausią biologinę įvairovę turintis nacionalinis parkas pasaulyje – kaip galima į jį nenuvažiuoti?

Santa Teresa – prie vandenyno. Ten ir buvo poilsinė atostogų dalis – gulinėjote, nieko neveikėte?

Santa Teresa – ypatinga vieta. Tai yra Juodkrantės dydžio kaimukas su viena neasfaltuota kelių kilometrų gatve palei pakrantę, ir į Santa Teresą dar neseniai reikėjo važiuoti automobiliu kertant negilias upes. Kelią jau išasfaltavo, bet pasaulio pabaigos kurorto jausmas liko. Ten atvažiuoja tik labiausiai užkietėję banglentininkai ir nuotykių ieškotojai. Miestelyje važinėjama keturračiais, jame, regis, negalioja šalies taisyklės ir įstatymai, policininkas išlenda pažeidus tik vieną iš dešimties Dievo įsakymų, ir tai ne tą, kur „...negeisk svetimo vyro ar moters“. Nepaisant to, Santa Teresoje turbūt geriausias maistas šalyje – į miestelį per pastarąjį dešimtmetį suvažiavo daug izraeliečių, jie atidarė gyvą galą puikių restoranų, kavinių, viešbučių. Vilniuje tokio gero maisto kaip Santa Teresoje dar nėra – unikali situacija.

Daug keliavote – Medeina net Sirijoje trokštamo žirgo dairėsi studijų metais, ir jums greičiausiai jau reikėtų gerai paieškoti vietos žemėlapyje, kur nesate buvęs. Kas visgi nustebino, gal net pribloškė Kosta Rikoje?

Gyvūnų įvairovė ir neįtikėtina gausa. Kitur matai dvi spalvotas papūgas, o Kosta Rikoje išvysi dvidešimt keturių ar keturiasdešimt aštuonių būrį. Beždžiones pamatysi iš arti, bet visiškai natūraliai besielgiančias, – jos nėra prijaukintos bananais, kaip dažnai būna Azijoje, o tiesiog gyvena savo miške. Pasakoti apie spalvotas varles, vabzdžius lyg iš kito pasaulio, džiunglių grožį galime ilgai. Pasakysime tik tiek, kad jei matėte filmus „Juros periodo parkas“ ir svajojote išvysti tokias džiungles – jums reikia į Kosta Riką. Nebūtume nė kiek nustebę, jei iš miško būtų išėjęs didžiulis tiranozauras ar praskridęs pterodaktilis – ten jų kažkaip net trūko, atrodė, kad turėtų būti.

Pasiskųskite – kas nepatiko šioje kelionėje, kokių patyrėte nemalonumų, kokiose kebliose situacijose buvote atsidūrę?

Viduryje kelionės sugalvojau paimti į rankas apsidaužusį gana nemažą šikšnosparnį ir jis nedelsdamas krimstelėjo pirštą iki kraujo. Tada prasidėjo neįtikėtina epopėja ieškant skiepų nuo pasiutligės – pasiskiepyti reikia per dvidešimt keturias valandas, teko važiuoti per kalnus į sostinę, susidurti su siaubinga valstybine sveikatos sistema (mūsų tikrai geresnė) ir suktis iš padėties, ieškant vakcinos kituose kelionės kaimeliuose. Mes ne tie, kurie iš baimės nutraukia atostogas ir skrenda namo dėl kažkokios pasiutligės.

Su mumis neatskrido ir vienas lagaminas, jį į Tortugerą laivu pristatė tik po penkių dienų. Tai nenuliūdino – kredito kortelės draudimas leido naudotis dviem tūkstančiais eurų, viską per porą dienų smagiai susipirkome.

Ką jums svarbu nuveikti atostogaujant? Nardėte, jodinėjote, laipiojote uolomis, plaukiojote įvairiausiais laiveliais, o tingiai pagulinėti įeina į jūsų atostogų planus?

Pagulinėti ir paskaityti pliaže ar prie baseino būtina – negali paversti atostogų darbu. Paprastai tam skiriame ketvirtį atostogų – jei keliaujame dvidešimt dienų, keturios bus pliaže. Bet ir prie vandens visuomet yra kuo užsiimti – Medeina jodinėjo, nardėme su rykliais.

Kaip nesusirieti atostogų metu, kaip suderinti skirtingus norus, vieno entuziazmą, o kito – tingulį ar erzulį?

Ši kelionė, ypač situacija su skiepais, baimė, stresas ir lėkimas mums netikėtai tapo puikiu santykių egzaminu, jį išlaikėme aukščiausiu balu: pasirodo, per šešerius metus jau tapome ta senukų pora, kuri gali bendrauti vien urgztelėjimais ir linktelėjimais. Net patyrę nemažą stresą ir įtampą puikiai dirbome kaip komanda ir sėkmingai slopinome vienas kito emocijų protrūkius. Geras jausmas.

Ką privalu parvežti lauktuvių?

Be kavos, įdomesnių lauktuvių iš Kosta Rikos neparveši.

Medeinos ir Liudviko top penketukas Kosta Rikoje – ką svarbu nuveikti, patirti, pajusti, ko paragauti:

1. Korkovado nacionalinis parkas – jei pamatyti tik vieną vietą, tai tą.

2. Kanjoningas prie Arenalio ugnikalnio – leistis virvėmis nuo šimto metrų aukščio krioklio itin įspūdinga.

3. Santa Teresa – vienas įspūdingiausių, liberaliausių ir keisčiausių kurortų pasaulyje.

4. „Zip line“ – pusantro kilometro ilgio skrydis trosu džiunglių viršūnėmis, iš viršaus stebint skrendančius tukanus.

5. Vėžlių kiaušinių dėjimas Tortugere.