LNOBT savo šimtmetį planuoja švęsti nauju „Traviatos“ pastatymu

LNOBT kolektyvas
LNOBT kolektyvas
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Baigiančio sezoną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas surengė spaudos konferenciją aukščiausiai iškilusioje teatro aikštelėje – po žydru dangumi ant skardinio stogo. Teatro vadovas detaliau išdėstė perspektyvinę penkerių metų veiklos programą ir ateityje planuojamus pastatymus.

Spaudos konferenciją J. Sakalauskas pradėjo mintimi, kad teatras yra žymiai daugiau nei jame rodomi spektakliai. Žiūrovus čia ateiti traukia ir didingos architektūros pastatas, ir įspūdingi jo interjerai. Ši trauka turėtų dar labiau sustiprėti, kai per vasarą bus sutvarkyta teatro aplinka.

Tarpusezoniu bus vykdomas ir naujas didžiosios scenos modernizavimo darbų etapas, mat LNOBT, priešingai nei daugelis kitų šalies teatrų, tiesiog negali sau leisti užsidaryti ilgalaikei rekonstrukcijai: nei Vilniuje, nei kitur Lietuvoje nėra antros panašių techninių parametrų scenos, kuri gebėtų laikinai priimti jo spektaklius.

Dvi veiklos kryptys

„Savo veiklą teatre ketinu nukreipti dviem svarbiausiomis kryptimis. Pirmoji – tai žymiausių mūsų šalies ir pasaulio meistrų pastatymai: noriu siekti, kad jie atsidurtų po šio teatro stogu. Visgi vien dalyvaudami bendruose pastatymuose su žymiaisiais pasaulio teatrais, savojo tapatybės nesukursime. Todėl stengsimės ieškoti naujų kūrėjų, atlikėjų, burti dar neišmėgintus jų ansamblius, kuriais taptume unikalūs ir žinomi Europoje.

Antroji kryptis – nerepertuarinė veikla. Teatras, kaip moderni šiuolaikinė kultūros įstaiga, negali tenkintis vien spektaklių rodymu. Jam tenka prisiimti ir dalį atsakomybės už jaunosios kartos atlikėjų ugdymą, dalyvauti šalies kultūros politikoje, netgi spręsti socialines problemas ir taip padėti kurti Lietuvoje darnią visuomenę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Sakalauskas.

Teatro vadovas minėjo tęstinę dvimetę Operos studiją, kuri netrukus keis dabar teatre veikiančią Operos stažuotojų programą. Šioje studijoje savo gebėjimus toliau lavins aukštojo mokslo diplomus jau įgiję profesionalūs operos solistai. Kartu bus sudarytos galimybės tobulėti pradedantiems pianistams bei dirigentams, siekiantiems iš arčiau pažinti darbo teatre specifiką.

Operų ir baletų kūrėjams (kompozitoriams, libretininkams, režisieriams ir scenografams) bus skirtas Operos ir baleto inkubatorius, kurio veikla apims specialius mokymus, eskizų kūrimą ir pačių geriausių eskizų išvystymą iki spektaklių.

Dėmesys lietuvių kūrėjams

Teatro vadovas skaičiuoja, kad per sezoną teatras pajėgia parengti keturių spektaklių premjeras, taigi per penkerius jo, kaip generalinio direktoriaus, kadencijos metus galime tikėtis dvidešimties naujų pastatymų, iš kurių pusė bus operos ir operetės, kita pusė – baletai. Per šį laikotarpį planuojama paversti spektakliais 2-3 anksčiau sukurtus lietuvių autorių veikalus ir dar tiek pat naujų, kompozitoriams parašyti užsakytų kūrinių.

Bent šešis spektaklius iš minėtų dvidešimties turėtų statyti lietuvių choreografai ir režisieriai. Kaip planuojamas ateities repertuaro naujienas J. Sakalauskas minėjo kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės kartu su Izraelio choreografu Itziku Galili kuriamą baletą „For Every Day“, naują Adolphe‘o Adamo baleto „Žizel“ pastatymą ir 2020 m. gruodžio 31 dieną scenoje pasirodysiančią naują Giuseppe‘s Verdi operos „Traviata“ versiją. Šia premjera bus simboliškai pagerbtas 1920 m. Kaune su „Traviatos“ spektakliu savo veiklą pradėjusios Lietuvių operos, kurios tradicijas šiandien tęsia LNOBT, įsteigimo šimtmetis.

„Taip pat vyksta derybos dėl Johno Adamso operos „Doctor Atomic“, koncertinio Stanislovo Moniuškos operos „Halka“ atlikimo ir dėl originaliai operos ir baleto žanrus siejusio baroko epochos kompozitoriaus Jeano-Phillippe‘o Rameau kurio nors veikalo inscenizavimo. Iš lietuviškų mus dominančių kūrinių minėčiau Eduardo Balsio „Kelionę į Tilžę“, Juliaus Juzeliūno „Žaidimą“ ir Felikso Bajoro „Dievo avinėlį“ (inscenizuodamas pastarąjį teatras žada prisijungti prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro inicijuojamo projekto). Savo pirmąją kadenciją LNOBT vadovo poste norėčiau baigti išleisdamas į sceną Albano Bergo operą „Vocekas“, kuri yra kietas riešutėlis bet kuriai pasaulio trupei. Tikiuosi, po penkerių metų tapsime pakankamai stiprūs tą riešutėlį perkąsti“, – vylėsi J. Sakalauskas.

Linkėjimai „laistyti savus sodus“

Šiuo metu teatre vyksta solistų, pretenduojančių dainuoti Leonardo Bernsteino operetėje „Kandidas“, perklausa. „Kandidą“ 2019 m. rudenį LNOBT ketina statyti prancūzų režisierius Vincent‘as Boussard‘as, anksčiau čia sukūręs operų „Manon“ bei „Kapulečiai ir Montekiai“ pastatymus. Šiam režisieriui kitą vasarą patikėta vesti ir operos vaidybos meistriškumo pamokas, kuriose galės dalyvauti pageidaujantys operos solistai.

„Į Lietuvą atvykstu jau trečios premjeros reikalais ir stebiu, kaip sparčiai vystosi ir auga jūsų teatro kolektyvas. Jaučiu jame slypint didžiulį potencialą. Mažų šalių kultūros bendruomenėms būdinga manyti, kad kažkur, kur teatrai turtingesni ir afišose mirga daugiau garsių pavardžių, rodomi spektakliai žymiai kokybiškesni nei čia. Dažnai dirbdamas tuose garsiuose teatruose galiu patikinti, kad taip nėra. Nenuvertinkite savų atlikėjų, o verčiau puoselėkite tai, ką turite. „Kandido“ finalas kaip tik ir pakvies lietuvius „laistyti ir auginti savo sodus“, – būsimąją premjerą metaforiškai citavo režisierius V. Boussard‘as.

Konkretūs veikalai teatro repertuarą pasiekia skirtingais keliais: vienus siūlo kūrėjai, kitus – teatro kolektyvas, treti turėtų pasirodyti kartu su pajėgiais juos įveikti atlikėjais. „Iki šiol matydavome, kad jauni talentingi operos solistai (tokie, kaip Tadas Girininkas ar Raimundas Juzuitis) būdavo priversti ieškotis darbo užsienyje, nes nacionaliniame šalies teatre nerasdavo savo balsams tinkamo repertuaro“, – spaudos konferencijoje liudijo nuo ateinančio sezono vokalo konsultantu teatre pradedantis dirbti profesorius Vladimiras Prudnikovas.

Jis apgailestavo, kad teatro vadovai, dirigentai ir spektaklių statytojai jau senokai nesidomėjo, kas vyksta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auditorijose: nesilankydavo studentų egzaminuose, nekviesdavo gabiausių solistų debiutuoti spektakliuose. Nors anksčiau, kol teatrui vadovavo Virgilijus Noreika ir dirigentas Jonas Aleksa, tokia praktika būdavusi įprasta. Suteikę daugiau dėmesio jauniesiems operos atlikėjams, sulaikytume juos nuo priverstinės emigracijos ir dažniau gimtinės scenose girdėtume skambant gražiausius lietuvių solistų balsus.

J. Sakalauskas planuoja grąžinti ir anksčiau teatro rengtą vasaros festivalį Trakuose, taip pat nuo 2019 m. rugpjūčio kasmet organizuoti vasaros koncertų ciklus LDK Valdovų rūmuose. Mąstoma apie Baltijos operos ir baleto mugės organizavimą bei teminius Baltijos šalių atstovų forumus, nes pasigendama glaudesnio regiono teatrų bendradarbiavimo.