Aktorius Gytis Ivanauskas - apie tikrąją Lolitos Zero istoriją
Į „Eurovizijos“ atrankos pusfinalį Lolita Zero nepakliuvo. Gausaus žinomų žmonių, tarp jų Justės Arlauskaitės-Jazzu, Agnės Jagelavičiūtės, Agnės Grigaliūnienės, palaikymo sulaukusi raguota raudonplaukė neapsiėjo ir be aršios kritikos – ne pačiais gražiausiais žodžiais apie ją atsiliepė Egidijus Dragūnas-SEL, kandžių replikų pažėrė Ruslanas Kirilkinas.
Visada vertintas aukštai, šį kartą personažas turėjo tenkintis Lietuvos ir užsienio komisijos skirta paskutine vieta, tačiau žiūrovai skyrė antrąją. Susumavus balsus, Lolita Zero liko penkta ir į pusfinalį nepateko.
Lolitos Zero pasirodymą „Eurovizijos“ atrankoje galima vertinti skirtingai, tačiau bent jau balsuojantiems šis pasirodymas, regis, patiko. „Jokių taisyklių tikrai nelaužome. Laužome stereotipus“, – sakė Lolitą Zero scenoje įkūnijantis aktorius, šokėjas ir choreografas Gytis Ivanauskas (36).
Jis tikino nebijantis palyginimų su kitais „Eurovizijoje“ dalyvavusiais personažais, tokiais kaip Verka Serdiučka ar Conchita. „Palyginimų vis vien neišvengsiu, – šyptelėjo. – Dabar net briedžiui uždėk barzdą ir sijoną – vis tiek bus Conchita. Lolita Zero yra asmenybė ir ėjo į pergalę ragais į priekį!“
Per savo karjerą esi turėjęs įvairiausių vaidmenų: nuo labai dramatiškų iki mažiau rimtų, teatre ir kine. Kokia vietą tavajame sąraše užima Lolita Zero?
Niekada nedarau, ko nemėgstu ir kuo abejoju. Šis vaidmuo – nemenkas iššūkis ir nemaža rizika, nes, reikia pripažinti, balansavome ant humoro ir pavojaus paslysti ribos.
Daug kas bandė mus pažeminti ir pasmerkti, kad taip reklamuojame filmą „Zero 3“. Bet iš tikrųjų filmo ir Lolitos istorija prasidėjo skirtingu laiku skirtingose vietose.
Ant vulgarumo – irgi?
Nemanau, kad mūsų pasirodymas vulgarus, juo labiau kad jis kurtas labai nuoširdžiai ir su didele meile. Gink Dieve, nenoriu nieko žeminti, smerkti ar parodijuoti. Kažkas mūsų pasirodymą pavadino parodija, bet, mano galva, tai – jokia parodija: ką darome – darome rimtai. Kokie egzistuoja „Eurovizijos“ standartai bei šablonai, tokie buvo ir mūsų numeryje, tik pateikti kita forma. Mano nuomone – daug įdomiau. Visi mes, kurie dalyvaujame „Eurovizijos“ atrankoje, atliekame tam tikrus vaidmenis...
Papasakok Lolitos Zero atsiradimo istoriją.
Daug kas bandė mus pažeminti ir pasmerkti, kad taip reklamuojame filmą „Zero 3“. Bet iš tikrųjų filmo ir Lolitos istorija prasidėjo skirtingu laiku skirtingose vietose.
Visos geriausios idėjos gimsta iš pakvailiojimų, mūsų atveju tai nebuvo jokia išimtis. Viskas prasidėjo juokais prieš kokius devynis ar dešimt mėnesių. Su draugais, kurie vėliau virto kūrybine komanda, sumąstėme sukurti projektą – išbandyti jėgas „Eurovizijos“ scenoje. Paprašėme „Happyendless“ vaikinų sukurti mums dainą. Taip atsirado „Get Frighten“ demoversija, supratome, kad turime visą neblogą dainą puikiu ritmu. Pradėjome vaikščioti į „Happyendless“ studiją, plėtoti idėją. Kaip sakau: juokavome ir prisijuokavome.
Kaip Gytis Ivanauskas niekada neturėčiau ambicijų dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse ir nugalėti. Aš juk aktorius! Man įdomiau buvo sugalvoti, kaip pasitelkus aktorinius sprendimus galima patekti ant „Eurovizijos“ scenos. Su komanda ieškojome, į ką įvilkti mūsų personažą, kad tai būtų estetiška, skoninga, stilinga ir atitiktų standartus.
Su „Zero 3“ režisieriumi Emiliu Vėlyviu susitikome toje pačioje „Happyendless“ studijoje. Esame seni pažįstami, pradėjome kalbėtis, kas ką veikia. Papasakojau apie mūsų projektą, išklausęs jis iškart pasiūlė filme sukurti sceną. Pagal pirminę idėją „Eurovizijos“ žvaigždę Emilio juostoje turėjo vaidinti Džordana Butkutė, bet atsisakė. Tada pateikiau režisieriui savo viziją, ją kiek pakoregavome ir išėjo tokia Lolita, kokia yra dabar.
Apie ką yra daina „Get Frighten“?
Žinoma, apie meilę! Apie tai, kad niekas gyvenime nėra akivaizdu. Kaip ir Lolitos atveju: jis ar ji? Jei Lolitai tektų pildyti anketą, prie jos vardo turėtų būti pažymėtas laukelis „kita“. Bet tai – joks transvestitų ar „drag queen“ šou, kaip bandė kažkas pavadinti. Tai – žaidimas. Spektaklis. Vertinant Lolitos pasirodymą reikėtų prisiminti, kad esu aktorius, o ne – prisidažiusi prostitutė (juokiasi).
Tai – žaidimas. Spektaklis. Vertinant Lolitos pasirodymą reikėtų prisiminti, kad esu aktorius, o ne – prisidažiusi prostitutė
Nuramink, kad su „Eurovizijos“ taisyklėmis buvai susipažinęs ir, jei būtų pasisekę atrankoje, keblumų dėl to, kad didžiąją dalį dainos žiopčioji, o dainuoja už tavęs šokantis Jurijus Veklenka, nebūtų kilę?
Lolita Zero yra personažas, bet ji „Eurovizijoje“ dalyvavo kaip grupė ir scenoje iš tikrųjų dainavo visi. Kas pasakė, kad dainavo vien Jurijus?! Kad ir kaip būtų, viskas buvo pagal taisykles. Kad „Eurovizijos“ scenoje kas nors žiopčioja, o dainuoja scenos gilumoje pasislėpę pritariantieji vokalistai, yra buvę ne kartą. Pagal konkurso taisykles svarbiausia, kad visi žmonės, kurių balsai skamba, būtų scenoje ir dainuotų gyvai, visa kita – tik detalės. Mūsų pasirodymo metu scenoje buvo šeši žmonės ir jie dainavo. Jokių taisyklių tikrai nelaužėme. Laužėme stereotipus.
Filme Lolitos Zero įvaizdžiu rūpinosi Juozas Statkevičius, o kas jį sukūrė iš tiesų?
Konsultavomės su keliais dizaineriais: su tuo pačiu Juozu, taip pat – su Jolanta Rimkute. Galiausiai įvaizdį sukūrė Eividas Mackevičius, o viską paturbino ir patobulino Liuka Songailaitė. Ragus pagal specialų užsakymą sukūrė skulptorius Algimantas Kensminas.
Beje, o kodėl Lolita su ragais?
„Eurovizijoje“ juk reikalingi specialieji efektai. Turėjome arbūzų, ragus, iš kurių pasipila ugnis... Raguota Lolita taip pat yra aliuzija į vikingus. Skandinavai – mūsų kaimynai, kodėl tai negalėtų būti savotiška duoklė jiems (juokiasi).
Ar tiesa, kad su aukštakulniais jautiesi kaip su šlepetėmis?
Spektaklyje „Striptizo ereliai“ aš taip pat aviu aukštakulnius, tad nepatogūs batai man – jokia naujiena. Batai, su kuriais vaidinu filme, buvo gana patogūs, bet mėnesį filmuojant juos gerokai nudrengiau, tad įsigijau kitus, tiesa, ne tokius patogius. Jų premjera buvo M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijoje, prisipažinsiu, buvo šiek tiek sudėtinga. Atsukęs ir pažiūrėjęs ceremonijos įrašą mačiau, kad mane tie batai į šoną neša (juokiasi). Pagalvojau: nieko, dar „padirbėsiu“, ir viskas bus gerai.
Sulaukei dizainerio Aleksandro Pogrebnojaus kritikos. Gal vertėjo jį irgi pakviesti į komandą – būtų buvę mažiau kalbų?
Jis šiaip yra piktas žmogus (kvatoja). Man atrodo, jam skauda širdį, kad negalėjo bent piršto krašteliu prisiliesti prie Lolitos Zero, todėl ir niršta...
Buvai tikras, kad Lolitai būtų galėję pasisekti ne tik lietuviškoje atrankoje, bet ir Kijeve, ant didžiosios „Eurovizijos“ scenos?
Aš buvau įsitikinęs sėkme! Jei būtume išsiuntę tokį pasirodymą, tai nereikštų, kad visi Lietuvos vyrai yra transvestitai ir persirenginėja moterimis. Manau, tai būtų buvęs bent jau nepamirštamas ir įtikinamas pasirodymas „Eurovizijos“ kontekste, dėl kurio nebūtų gėda.