Londonas šeštadienį mini pirmojo mieste surengto „Pride“ parado 50-ąsias metines, padaręs didelę pažangą kovojant už lygybę ir toleranciją, bet skambant perspėjimams, kad reikia nuveikti daugiau.
Pirmosiose eitynėse, surengtose 1972 metų liepos 1-ąją, praėjus vos penkeriems metams po homoseksualumo dekriminalizavimo Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo keli šimtai žmonių, žygiavusių nuo Haid Parko sankryžos iki Trafalgaro aikštės.
Praėjus 50 metų daugiau kaip 600 LGBTQ+ grupių dalyvauja šventėje, į kurią turbūt susirinks per milijoną žmonių, dainuosiančių, šoksiančių ir važiuosiančių ant platformų, judėsiančių panašiu maršrutu, kaip ir pirmasis paradas. Tai pirmasis „Pride“ paradas Londone nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Sostinės meras Sadiqas Khanas žurnalistams sakė, kad šis renginys yra bendrystės, vienybės ir pažangos šventė.
Tačiau jis pažymėjo, kad tai yra ir priminimas, jog būtina „agituoti ir niekada neužmigti ant laurų“, taip pat kurti „atvirą, priimantį pasaulį“.
„Praeitą savaitę matėme išpuolį Osle likus vos kelioms valandoms iki parado, kai du žmonės neteko gyvybės ir daugiau kaip 20 buvo sužeisti, – kalbėjo meras. – Taigi, turime suvokti faktą, kad šiai bendrijai tebegresia diskriminacijos, priešiško nusistatymo ir smurto pavojus.“
Aktyvizmo dvasia
Per 1972 metų eitynes, tuo metu vadintas „Gay Pride“, buvo siekiama užtikrinti sąmoningumą ir lygybę, tebetvyrant dideliam neigiamam nusistatymui ir diskriminacijai, o daugeliui homoseksualių vyrų ir moterų bijant viešai pripažinti savo orientaciją.
9-ajame dešimtmetyje tokios demonstracijos tapo vienu iš pagrindinių elementų protestuojant prieš tuometės premjerės Margaret Thatcher (Margaret Tečer) konservatorių vyriausybės priimtą įstatymą, nukreiptą prieš „homoseksualumo propagavimą“ mokyklose.
Šie paradai taip pat padėjo atkreipti dėmesį į LGBTQ+ bendruomenės problemas ir išreikšti palaikymą žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV ir sergantiems AIDS.
Dabar, kai vaivorykštės spalvų vėliava tampa vis platesnės įvairių seksualumo ir lytinės tapatybės formų įtraukties ir tolerancijos simboliu, Londono „Pride“ tampa labiau švente, o ne protestu.
Tačiau lesbiečių motociklininkių klubo „Dykes on Bikes“ prezidentė Padraigin Ni Raghillig sakė, kad šis renginys išlaikė dalį ankstesnio aktyvizmo dvasios.
„Manyčiau, vis dar svarbu mažiausiai kartą per metus išeiti ir pasakyti: „Esame čia, esame kitokie, ir mes išėjom ne apsipirkti“, – kalbėjo P. Ni Raghillig, apžergusi „Harley Davidson“.
54 metų Stephenas Sandersas (Stivenas Sandersas) į paradą atėjo dėvėdamas tik prijuostę ir apatines kelnaites.
„Žmonės klausia, ar „Pride“ tebėra svarbus? Taip, labai svarbus. Ir šiandien esama žmonių, kurie negali žygiuoti, negali būti, kas jie yra, kurie yra už tai užmėtomi akmenimis ar žudomi. Taigi, „Pride“ tebėra labai svarbus mūsų laikais“, – aiškino jis.
Prieš šių metų renginį buvo paskelbtas perspėjimas nedalyvauti žmonėms, kuriems pasireiškia beždžionių raupų požymiai. Sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad Jungtinėje Karalystėje daugelis užsikrėtimo šia virusine liga atvejų yra susiję su homoseksualiais ar biseksualiais vyrais.
LGBTQ+ aktyvistų grupė „Stonewall“ pareiškė, kad visi turi prisidėti prie pastangų suvaldyti beždžionių raupų plitimą. Šia liga užsikrečiama per glaudų kontaktą tarp asmenų, kad ir kokia būtų jų lytinė orientacija.
Fotogalerija:
