Los Andželo elitą Jurga Juozapa pavergė juvelyriniais šedevrais

Tačiau atgarsiai, kad ši, ketvirtoji, jos juvelyrikos kolekcija, pavadinta „Žaltys“, už Atlanto priimta labai palankiai, pasiekia ir būnant čia. Jurga prisipažįsta: nors kurdama nesvarsto, kokiam žmogui jos dirbinys patiks, bet grįžtamasis ryšys be galo svarbus. Tai, kad brangakmeniais inkrustuoti aukso papuošalai randa gerbėjų, įkvepia eiti į priekį.

Jurga kuria, kiek save atsimena. Dar visai maža kišdavo pirštus prie mamos, industrijų dizainerės, kūrinių, paskui mokėsi meno mokykloje. Nuo vaikystės svajojusi apie Prancūziją, Vilniuje baigė prancūzų filologijos bakalauro studijas ir žurnalistikos magistrantūrą. Ir, aišku, išlėkė į Paryžių. Ten studijavo komunikaciją bei mados mediją ir tuo pat metu dirbo dizainerės Isabel Marant mados namuose. „Buvau ten pakabas“, – juokiasi, kad tekdavo matuotis kuriamų kolekcijų drabužius. O šiek tiek dirbdama šios dizainerės butike stebėdavo, kaip tokios Prancūzijos žvaigždės kaip Sofia Coppola perka ne vieną patinkančios kūrėjos drabužį, bet prisirenka jų visą lagaminą.

„Isabel Marant labai patiko ir man, – prisimena Jurga. – Žavėjo jos darbo, kūrybos, mąstymo principai. Iš jos aš mokiausi.“ Tačiau vieną dieną, pakviesta draugų, lietuvė išskrido į Ameriką. Prisipažįsta, tokios traukos kaip Prancūzijai tai šaliai nejautusi. Tačiau Los Andželas pakerėjo. „Pajutau, kad tenykštė visuomenė žmogų labiau kelia į viršų nei europietiška. Man labai patiko beribė Los Andželo erdvė, plokščias dangus. Supratau, kad noriu ten pabūti, – prisimena daugiau kaip prieš dešimtmetį priimtą sprendimą. – Nesakau, kad ten gyvenu, nes dažnai grįžtu į Lietuvą. Man idealu, kai vasarą galiu praleisti čia, o žiemoti – ten. Smagu, kad galiu jausti megapolio energiją, bet nenutraukti ryšio su savo šaknimis.“

Prieš kokį dešimtmetį ji atrado baltų mitologijos klodus, kurie, suprato, yra neišsemiami: koks nors baltiškas motyvas juntamas visoje jos kūryboje. Amerikiečiams tai kelia nuostabą ir susižavėjimą, o lietuviams – savumo jausmą.

Jurga savęs nevadina juvelyre. Pasakoja, kad visą gyvenimą mėgsta ką nors kurti, o prieš dešimtmetį jau Los Andžele pradėjo verti karolius, paskui mokėsi juvelyrikos pradmenų, įsidrąsino iš brangiųjų metalų kurti papuošalus, kuriuos pristato kaip prekės ženklą „June Nineteen“, nes birželio 19-oji yra jos gimtadienis. Ji nupiešia papuošalų eskizus, padaro prototipus, o jos idėjas įgyvendina profesionalūs meistrai, dirbantys su stipriausiais Los Andželo dizaineriais.

„Savo kūrybą vadinu minimalistine romantika – noriu, kad papuošalų dizainas būtų modernus, švarus, – aiškina savo idėjas. – Tačiau man patinka žaisti ir spalvomis. Visoms mano kolekcijoms būdingas ir tapybiškumas. Tad bandau balansuoti tarp minimalizmo ir romantikos, tarp gamtos ir kultūros, moteriškumo ir vyriškumo.“

„Darau tai, kas labiausiai patinka. Kurdama nesvarstau, kokia moteris tais dirbiniais puošis, bet pastebėjau, kad tos, kurios įsijaučia į mano kūrybą, yra atviresnės pasauliui, išrankesnės, savarankiškai priimančios sprendimus, mažiau veikiamos mados, aplinkinių žmonių, – pasakoja Jurga. – Tačiau kurdama galvoju ne apie tai, kam papuošalas patiks, o ar jis gražus man. Netrukus pasirodys masyvesnių sidabro papuošalų serija. Pakeliui – pirmoji maža mano modeliuotų juodų šilko suknelių kolekcija. Norėjau, kad jos būtų praktiškos, elegantiškos ir keistos. Jas galima nešioti metų metais – kol sudils šilkas, nes siūdama nekreipiu dėmesio į mados tendencijas. Gal tai egoistiška, bet noriu kurti papuošalus, o kartais – man patinkančius drabužius, kurie galbūt sužavės ir kitas moteris. Smagu, kai galiu pateikti savo požiūrį į įvairius dalykus. Kad galiu ne sekti mada, o ją diktuoti.“