LRT kalbintas Marijonas Mikutavičius grupei „Fusedmarc“ komplimentų nedalijo

– Kokie įspūdžiai po antrojo pusfinalio?

– Nemačiau pirmojo pusfinalio, todėl negaliu jo palyginti. Bet man jis atrodo prastokas. Pernykštė „Eurovizija“ man atrodė šaunesnė, nei ši, kiek teko matyti. Iš šio vakaro galiu išskirti keletą atlikėjų, bet bendras vaizdas – nuobodokas.

– Ar buvo Jus nustebinusių atlikėjų?

– Man patiko norvegas – įdomus, novatoriškas, jo pasirodymas susižiūrėjo jaukiai. Velniai nematė, gal ir rumunai visai nieko su tuo tirolietišku dainavimu. Baltarusiai atnešė tam tikrą nuotaiką, atrodė gana linksmai. Tad buvo keletas neblogų dainų mano skoniui.

– Kaip Jums šiame kontekste atrodė mūsų šalies atstovai?

– Jie man atrodė piktai. Ir, tiesą sakant, vizualia prasme – nuobodokai. Dainos nepakeisi, juolab kad man ta daina – simpatiška, ir negali turėti priekaištų vokalistei, ji atidirbo su aistra ir drąsa. Bet vizualus sprendimas... Ta raudona spalva... Iš esmės man vizualizacija pasirodė šiek tiek padrika, be koncepcijos ir išdirbimo. Ir kai „Fusedmarc“ šešėlyje paslėpė pritariančiuosius vokalistus, mano galva, jie šiek tiek pasimetė toje didelėje scenoje.

Nuo pasirodymo nacionalinėje atrankoje „Fusedmarc“, mano galva, nei patobulėjo, nei nusivažiavo. Tiesą sakant, aš net nežinau, kiek galima iš jų reikalauti, bet turint tokią didelę sceną galima pasiruošti įmantresnes vizualizacijas, kurios pastiprintų tą dainą. O ne tiesiog visus apspjaudyti tais lediniais pliūpsniais, kuriuos šiaip ar taip tie transliuotojai turi. Man atrodo, kad nepadaryti namų darbai norint tą dainą pastiprinti. Arba čia yra konceptualus pačios grupės sprendimas, kad nėr čia ko draskytis.

Tokiu atveju tai yra tiesiog toks jų sprendimas, bet man, kaip žiūrovui, norisi, kad kai grupė laimi nacionalinę atranką ir dar turi šiek tiek laiko, kad tas įspūdis būtų didesnis. Tuo labiau, scenoje, kuri turi dideles galimybes. Reikia pamąstyti. Kodėl vieni gali sugalvoti, kad jie iš viršaus eina per atsirandantį takelį, arba kitam bičui ant rankos gali šokti žmogeliukai? Kodėl gi lietuviai tų trijų minučių negali tiesiog choreografiškai sudėlioti?

– Tad mūsų atstovų finale nematote?

– Nebūtinai. Šiame kontekste vertinti sunku, neturiu supratimo, kas tose „Eurovizijos“ balsuotojų galvose... Aš matyčiau juos finale, nes iš šiandien matytų pasirodymų buvo kelis kartus prastesnių, nei „Fusedmarc“. Tai, apie ką kalbėjau, yra siekiant maksimalaus rezultato. O šiaip jų pasirodymas šiame kontekste buvo normalus, ir, jei aš valdyčiau „Euroviziją“ ir žmonių protus, jiems liepčiau, kad „Fusedmarc“ bent jau finalą turėtų pasiekti.

– Ar, Jūsų manymu, „Fusedmarc“ buvo geriausia, ką šiemet galėjome išsiųsti į konkursą?

– Drąsiai galiu pasakyti: norėjau, kad važiuotų „Fusedmarc“ arba Gytis Ivanauskas. Ir kai Gytis Ivanauskas iškrito, man atrodo, net „Facebooke“ parašiau, kad vienas iš įdomesnių variantų yra „Fusedmarc“. Yra kalbų, kad reikėjo siųsti Aistę Pilvelytę. Bet vien per šią „Euroviziją“ aš mačiau penkias aistes pilvelytes scenoje. Nemanau, kad būtume kažką ypatingesnio laimėję.

– Šiandien žiniasklaida skelbė, jog britų portalas LT UNITED su „We Are The Winners“ įtraukė į geriausių visų laikų „Eurovizijos“ pasirodymų dešimtuką. Ar kada pagalvojote, kad Europa šį pasirodymą prisimins taip ilgai?

– Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl reikėjo laukti dešimt metų, kol jie tai nusprendė. Jie tai turėjo padaryti dar 2006-aisias.