LRT televizijos jubiliejaus raudonas kilimas – nutviekstas ryškiausių žvaigždžių
Antradienio vakarą Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo surengtas koncertas, skirtas paminėti LRT televizijos 60 metų jubiliejų. Atvyko asmenybės, kurios žavėjo net kelias kartas.
Tarp koncerto vedėjų – ir pirmasis diktorius Juozas Baranauskas.
Koncertą vedė net dvi dešimtys porų vedėjų – garsiausių visų laikų televizijos asmenybių, be kurių sunku įsivaizduoti nacionalinį kanalą. Pirmieji į sceną lipo diktoriai Stasė Stankevičienė ir Juozas Baranauskas, televizijos duris užvėrę seniai, bet niekada su ja neatsisveikinę. Tarp vedėjų – ir Bernadeta Lukošiūtė, Vytenis Pauliukaitis, Algirdas Kaušpėdas, Nijolė Baužytė.
Atlikėjai – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, ir žymiausi Lietuvos operos solistai: Virgilijus Noreika, Merūnas Vitulskis, Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Eduardas Kaniava, Rafailas Karpis, Ona Kolobovaitė, Inesa Linaburgytė, Mindaugas Rojus, Vaidas Vyšniauskas, Tadas Girininkas, Viktorija Miškūnaitė, Joana Gedmintaitė, Eugenijus Chrebtovas, Egidijus Bavikinas.
Pasveikinti Lietuvos nacionalinę televiziją jubiliejaus proga atvyko ypatinga viešnia – operos legendos Montserrat Caballe dukra, ispanų operos žvaigždė Montserrat Marti. Kartu su ja dainavo lietuvių operos žvaigždė, LRT laidų ciklo „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus” autorė ir vedėja, LRT projektų „Auksinis balsas” ir „Eurovizija” komisijos narė Nomeda Kazlaus.
1957-ųjų balandžio 30-osios vakarą įvyko pirmoji televizijos transliacija Lietuvoje. Iš televizijos ekranų su žiūrovais pasisveikino diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas. Pirmąją transliaciją stebėjo vos keli šimtai žmonių – tiek, kiek susibūrė prie tuo metu Lietuvoje buvusių keliasdešimties televizorių.
Šiandien Lietuvoje, ko gero, nėra namų, kuriuose nacionalinė televizija nėra matoma. Jei ne per televizorių, tai kompiuterio ar telefono ekrane.
Kaip pasikeitė televizija per šiuos 60 metų?
Atsakymas paprastas: Lietuvos televizija visada buvo tokia, kokia buvo Lietuva. Cenzūruota sovietmečiu, Atgimimo metais tapusi „Sąjūdžio“ šaukle, stovėjusi Baltijos kelyje ir budėjusi kruviną Sausio 13-osios naktį. Apgynusi laisvę ir ginanti ją kasdien iki šiol.
Iš nespalvotos ji tapo spalvota, dar vėliau – aukštosios raiškos. Iš vienos televizijos išaugo į tris (LRT HD, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA). Keitėsi spalvos ir technologijos, bet viena išliko stabilu – Lietuvos televizija visada transliavo tai, kas svarbiausia. Visuomenėje, kultūroje, muzikoje, sporte.
+202