Lukas Geniušas – apie įtemptą kasdienybę ir svarbų kūrinį, kurį tėtis skambino jam vos gimus

Lukai, kuo įdomus pasirodymas „Modestas, Lukas ir orkestras“ , kurį jau greitai išvysime sostinėje?

Tai vienas svarbiausių mūsų – pianistų – repertuaro koncertų. Jį su orkestru esu grojęs jau daugiau nei 20 kartų. Be to, pačiam Rachmaninovui šis kūrinys simbolizavo išsivadavimą iš ilgos depresijos: būdamas jaunuolis jis patyrė fiasko per savo Pirmosios simfonijos premjerą ir susirgo. Šis koncertas – tikras šedevras, su juo Rachmaninovas grįžo į kompozitoriaus kelią.

O mano santykis su šiuo kūriniu yra itin asmeniškas. Jį tėtis (pianistas Petras Geniušas – aut. past.) skambino man vos gimusiam, taip pat kai augau ir pradėjau sąmoningai įsiklausyti į muzikos garsus. Kaip prisimena mama ( – aut. past. pianistė Ksenija Knorre), viena pirmųjų melodijų, kurią būdamas labai mažas iš klausos ėmiau skambinti pianinu, buvo būtent iš šio koncerto.

Kokie koncertai jūsų dar laukia šiais metais? Daug keliausite?

Vasario mėnesį su Modestu Pitrėnu ir LNSO vyksime į Lenkiją, koncertuosime Vroclavo ir Ščecino filharmonijose. Maskvoje su bičiuliu Andrejumi Gugninu atliksiu Franciso Poulenco Dvigubą koncertą. Sunkiausias ir tankiausias koncertų grafikas bus nuo vasario iki balandžio. Per tris mėnesius grosiu beveik 30 koncertų.

Svarbus pasirodymas laukia Paryžiaus „Salle Gaveau“ salėje, ten atliksiu Franzo Schuberto ir Sergejaus Prokofjevo programą. Japonijoje, Tokijo „Suntory Hall“ salėje, pasirodysiu su Yomiuri Nippono simfoniniu orkestru. Balandį suplanuotas koncertų turas po septynis Sibiro miestus. Paskui skrisiu gastroliuoti į JAV. Laukia nelengvas maratonas, šiuo metu intensyviai jam rengiuosi.

Kiek vidutiniškai koncertų sugrojate per metus?

Apie 60–70. Toks ritmas dar leidžia išlikti panašiam į žmogų (juokiasi).

Kai tiek daug pasirodymų, kaip atrodo jūsų kasdienybė?

Ji įtempta, reikia didelio susikaupimo, atsakomybės. Kita vertus, spalvinga, kupina įspūdžių, netikėtumų. Jei vėluoja lėktuvas, tenka praleisti repeticijas, o jei dar pasimeta kelioninis bagažas... Bet ką darysi, toks artisto gyvenimas.

O ar žadate dar sugrįžti į Lietuvą?

Taip, Lietuvoje esu suplanavęs kelis koncertus. Balandžio 22 d. koncertuosiu su Čiurlionio kvartetu. Tai bus ir pirmas mūsų bendras koncertas Lietuvoje. Anksčiau esame koncertavę Skandinavijoje. Per šį laiką kvartetas atsinaujino. Dabar jame groja mano geras bičiulis Glebas (Pyšniakas – red. past.), jis ir pakvietė muzikuoti kartu.

Taip pat vasarą kartu su Lietuvos kameriniu orkestru Trakuose atliksiu Beethoveno Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 6 D-dur perdirbimą fortepijonui. Įdomu, kad šį perdirbimą kompozitorius sukūrė paprašytas tuometinio savo leidėjo, kuris manė, jog originali versija nesudomins klausytojų. Ir visgi fortepijoninė šio kūrinio versija yra tiesiog puiki, pilnavertė. Kviečiu atvykti, pasiklausyti!

Beje, kaip dažnai jums tenka koncertuoti kamerinėje aplinkoje? Arba groti rečitalius?

Tiesą sakant, pastaraisiais metais vis rečiau. Esu daugiau kviečiamas groti su simfoniniais orkestrais. Tačiau tai – pasaulinė tendencija, pastebima ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Azijoje. Vis mažiau klausytojų domisi kamerine muzika, soliniais koncertais. Dėl šios priežasties koncertų organizatoriams yra lengviau parduoti bilietus į koncertus, kuriuose yra trys dėmenys – dirigentas, solistas ir orkestras.

Kaip manote, kodėl?

Simfoninio orkestro programose daugiau vaizdingumo, šou elementų. Tai žanras, kuris galbūt yra skirtas platesnei auditorijai nei kamerinė muzika. Nors man, kaip artistui, arčiau širdies yra individualios, solinės interpretacijos. Manau, kad kamerinis žanras yra subtilesnis nei dideli koncertai. Tačiau tai sakydamas anaiptol nenoriu išaukštinti kurio nors vieno žanro. Tiek kamerinė, tiek simfoninė muzika turi savo unikalias vibracijas.

Man, kaip artistui, arčiau širdies yra individualios, solinės interpretacijos. Manau, kad kamerinis žanras yra subtilesnis nei dideli koncertai.

Kalbant apie simfoninę muziką, Beethoveno Šeštoji simfonija D-dur skambės ir jūsų koncerte „Modestas, Lukas ir orkestras“. Kaip klausytojas, mėgstate šį kūrinį?

Aš apskritai labai mėgstu Beethoveno muziką. Jis nė vieno kūrinio neparašė vidutiniškai. Visi kūriniai skirtingi ir visi – šedevrai. Tiesa, paskutinį kartą klausiausi Šeštosios simfonijos perdirbimo, skirto fortepijonui, kurį kadaise padarė Ferencas Lisztas. Visgi manau, kad originalas kur kas įdomesnis, todėl būtinai pasiliksiu jos paklausyti antroje koncerto dalyje.

Kokių klasikų muzika visuomet skamba jūsų koncertinėse programose?

Tai būtų tokie kompozitoriai kaip Sergejus Rachmaninovas, Ludwigas van Beethovenas, Frédéricas Chopinas, Piotras Čaikovskis, Igoris Stravinskis, Paulius Hindemithas, Sergejus Prokofjevas, Dmitrijus Šostakovičius ir Béla Bartókas.

Netrukus vyksiančiame koncerte „Modestas, Lukas ir orkestras“ pianistas kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) ir dirigentu Modestu Pitrėnu atliks Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui.

Koncertas „Modestas, Lukas ir orkestras“ įvyks sausio 19 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.