„Tai buvo laikas, kai dar buvo kuriami albumai“, – šiek tiek nostalgiškai 2000-uosius muzikos pasaulyje prisimena muzikantas Arnoldas LUKOŠIUS (53) ir traukia muzikos grotuvą bei savo kolekcijos įrašus, kurie jau tapo vintažiniai. Koks tuo metu buvo jo paties grojaraštis ir ar to laikotarpio kūrinių klausosi šiandien?
„Muzikos pasaulyje ir mano paties gyvenime 2000-ieji tapo virsmo metais, – prisimena muzikantas. –1997-aisiais iširo „Foje“, o 2002-aisiais grįžau groti su Andriumi Mamontovu. Per tą laiką koncertavau su „Naktinėmis personomis“, „Lemon Joy“, įrašiau kelias dainas su Psichu ir „Requiem“.“
2000-ieji muzikos pasaulyje jam neatrodo kuo nors išskirtiniai. „Aiškaus veido tie metai neturėjo, kaip klausiausi „depešų“, taip tebesiklausau, – juokiasi. – Tada buvo labai daug visko ir kartu daug kartojimo. Todėl ir kūriniai, kurių klausausi, labiau nuo 1997-ųjų iki 2003-iųjų.“
Tačiau tikrai pasikeitė muzikos klausymo įpročiai. „Anksčiau kūrinių klausydavomės iš plokštelių, savadarbių įrašų, taip lengvai jų nesukdavai. Žmogus, įsigijęs albumą, perklausydavo jį visą, ne tik hitą. 2000-aisiais įvyko lūžis, kai muziką galėjai pradėti siųstis, – tuomet muzikos klausymo įpročiai kardinaliai pasikeitė.“ Anot Arnoldo, šiuolaikinis klausytojas suvartoja didžiulį muzikos kiekį – tai leidžia tokios programėlės kaip „Spotify“ – ir į kūrinį taip nebeįsigilina. Nebeliko ir noro sukurti ką nors fundamentalaus. „Tiesa, pastebiu, kad grįžta plokštelės, – ši tendencija mane džiugina.“