„Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“ – socialinis projektas apie blaivybės kelią ir kovą su priklausomybe

Socialinis projektas „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“
Socialinis projektas „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Alkoholizmas – viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų Lietuvoje, kurios mastai kasmet išlieka grėsmingi. Nors apie šią priklausomybę visuomenėje kalbama vis dažniau, dauguma sergančiųjų vis dar vengia pripažinti problemą ir atsisako ieškoti pagalbos. Norėdama padrąsinti kreiptis pagalbos visuomenininkė, žurnalistė Greta Kondrataitė-Paleckienė sukūrė projektą „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“.

Ši iniciatyva suburs žinomus žmones, kurie itin atvirai papasakos savo kelią blaivybės link.

Projekto iniciatorė Greta Kondrataitė-Paleckienė viliasi, kad šios istorijos taps įkvėpimu ir padrąsinimu visiems, kovojantiems su priklausomybėmis bei paskatins juos žengti pirmąjį žingsnį pokyčių link.

Kaip gimė idėja sukurti socialinį projektą „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“?

Turime labai liūdną statistiką. Alkoholizmas viena iš dažniausiai pasitaikančių priklausomybių Lietuvoje. Ir nors šia tema visuomenėje kalbama vis dažniau, tačiau žmonės vis dar nenoriai kreipiasi pagalbos. Didžioji dauguma tiesiog nepripažįsta turintys priklausomybę.

Viliuosi, kad projekto metu žinomų žmonių papasakotos asmeninės patirtys leis ir kitiems sustoti ir apmąstyti savo gyvenimą, galbūt tuose pasakojimuose jie atpažins save. O gal net išdrįs kreiptis pagalbos. Juk žmogui, kuris kovoja su priklausomybe labai svarbu žinoti, kad jis nėra toks vienintelis, be to, svarbu ir aplinkinių padrąsinimas bei palaikymas žengiant pirmąjį žingsį pokyčių link.

Šis projektas – kvietimas drąsiai siekti laisvės ir blaivaus rytojaus.

Greta Kondrataitė-Paleckienė
Greta Kondrataitė-Paleckienė / Rumedi photography nuotr.

Paminėjote statistiką, ar ji iš tiesų tokia grėsminga?

Remiantis 2019 metų duomenimis, Lietuva užėmė penktąją vietą pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui, tenkant apie 12,8 litro grynojo alkoholio per metus, tad pirmaujame visoje Europoje.

Higienos instituto duomenimis, 2023 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27 tūkst. asmenų, arba 2 tūkst. daugiau negu 2022 m. 100 tūkst. gyventojų teko 944 sergantys asmenys (2022 m. – 885).

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (688,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (150,9 atvejo), alkoholinė kepenų liga (125,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (82,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tad skaičiai kalba patys už save.

Pavadinimas „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“ skamba labai simboliškai. Ką jis reiškia ir kaip jis atspindi jūsų projekto misiją?

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – „lūžio taškas‘‘ simbolizuoja momentą, kai žmogus nusprendžia pasipriešinti savo vidiniams demonams, pradeda keisti savo gyvenimą. Tai gali būti ryžtas ieškoti pagalbos, pasakyti „ne“ alkoholiui ar pradėti gydytis nuo priklausomybės. Noriu, kad kiekvienas žmogus, susiduriantis su priklausomybe, žinotų – jis nėra vienas, o pagalba yra prieinama. „Lūžio taškas‘‘ – tai žinutė, kad gyvenimą keisti niekada nevėlu.

Kas Jūsų nuomone, yra „lūžio taškas“ žmogaus gyvenime?

„Lūžio taškas‘‘, tai akimirka, kai žmogus supranta, kad tolesnis gyvenimas tokiu pačiu keliu yra neįmanomas, nes jau yra pasiektas dugnas. Atsitikus tokiam kritiniam momentui žmogus arba nusprendžia imti veiksmų ir keisti savo gyvenimą, arba renkasi lengvesnį kelią – lieka ten, kur ir yra.

Tad norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių pasiekę tą „lūžio tašką‘‘ žengtų žingsnį į priekį, o ne atgal. Tačiau, norint išgyti nuo priklausomybės, pirmiausia reikia ją pripažinti sau, o tai gali būti sunkiausia priklausomybės atsisakymo kelio dalis. Galbūt kitų patirtys ir nueitas kelias bei parodytas pavyzdys paskatins kreiptis pagalbos.

Kokia yra pagrindinė projekto idėja?

Projekto idėja yra padėti žmonėms atpažinti savo „lūžio tašką‘‘ per kitų patirtis ir suteikti jiems įrankių pradėti pokyčius.

Ar projekte dalyvaujantys žmonės yra įveikę priklausomybę?

Taip, projekte dalyvauja žmonės, kurie patys išgyveno priklausomybę ir dabar yra kardinaliai pakeitę savo gyvenimą. Jie pasirinko laisvę ir blaivų rytojų. Tad dalindamiesi savo istorijomis jie nori suteikti drąsos, įkvėpti motyvacijos pirmiausia pripažinti sau, o tada paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus.

Kokių pokyčių tikitės pasiekti tiek asmeniškai žmonėms, tiek plačiajai visuomenei?

Individualiu lygmeniu tikiuosi įgalinti žmones rasti stiprybės keisti savo gyvenimą ir nesijausti vienišais savo kelyje. Visuomeniniu, noriu mažinti stigmą, susijusią su priklausomybėmis, skatinti empatiją bei užtikrinti, kad žmonės žinotų apie esamas pagalbos galimybes.

Kaip manote, kodėl visuomenėje ši tema vis dar laikoma tabu, nors turime tiek daug prevencinių programų?

Manau, kad alkoholizmo tema vis dar laikoma tabu, nes visuomenėje vyrauja stigmatizuotas požiūris į priklausomybes – žmonės, turintys priklausomybę alkoholiui dažnai laikomi silpnais ar neatsakingais, o ne žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Tai kelia baimę kalbėti apie savo sunkumus.

Kita priežastis – kultūriniai įpročiai. Alkoholio vartojimas dažnai yra susijęs su socialiniais ritualais, šventėmis ir tradicijomis, todėl atvirai diskutuoti apie jo žalą kartais atrodo tarsi kritikuoti tam tikras visuomenės normas.

Nors ir turime daug prevencinių programų, jų efektyvumas neretai ribojamas tuo, kad trūksta atvirų, empatiškų diskusijų ir švietimo apie alkoholio priklausomybę, kaip sveikatos problemą. Siekiant pakeisti situaciją, reikia daugiau dėmesio skirti ne tik programų sklaidai, bet ir emociniam visuomenės švietimui, kuris padėtų kurti saugią erdvę pokalbiams apie priklausomybes ir jų prevenciją.

O kaip kiekvienas mūsų galime padėti žmogui kovojančiam su priklausomybe?

Norint padėti priklausomybę turinčiam žmogui labai svarbu empatija. Jei žmogus nenori priimti pagalbos, duokite jam laiko. Pripažinti, kad turi priklausomybę gali būti labai sunku. Tačiau tai padarius lengviau žengti kitą žingsnį. O tuomet labai svarbu aplinkinių, draugų, šeimos palaikymas ir nukreipimas pas specialistus.

Jeigu jums šiuo metu reikia pagalbos, kreiptis galite:

112 skubi pagalba.

www.pagalbasau.ltNacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.

www.rplc.ltRespublikinis priklausomybės ligų centras – Telefonas: 0 5 213 7274, El. paštas: rplc@rplc.lt

www.caritas.ltpagalba esant priklausomybių problemoms.

VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS „CARITAS" – bendruomenė „Aš esu‘‘.

Šv. Stepono g. 37, Vilnius; Tel. nr. +370 699 68 409

El. p. kestutis.dvareckas@asesubendruomene.lt

LAIKINIEJI NAMAI

Šv. Stepono g. 35, Vilnius, Tel. +370 652 85 818

El.p. laikiniejinamai@vilnius.caritas.lt

TELŠIŲ VYSKUPIJOS „CARITAS“

Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos ,,Caritas‘‘.

Katalikų bažnyčios g. 3, Šilutė; tel. +370 650 89 055; el.p. caritassilute@gmail.com

VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS „CARITAS" – pagalbos centras „Rūpintojėlis‘‘.

Bažnyčios g. 42, Marijampolė; tel. +370 655 16 739; el.p. vvcaritas@gmail.com

Kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba
Jei reikia pagalbos vaiko teisių klausimais
Skambinkite pagalbos telefonu 8 800 10 800 arba rašykite žinutę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pokalbių laukelyje „Pasikalbėkime“. Pranešti apie pažeidimą galima vaiko teisių apsaugos skyriuose, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje, arba skambinti telefonu 112.