M.A.M.A apdovanojimuose triumfavusi Monika Linkytė: „Man gaila, kad muzika, kuri turėtų suvienyti, visus taip supriešina“

Cituojame Monikos komentarą feisbuke:

„Trečia diena po apdovanojimų ir aš vis stebiu tą masinę psichozę. Aš visada sakiau, kad visur gyvenime yra dvi pusės: jei yra juoda, bus ir balta, yra kairė – yra dešinė ir t.t. Bet niekaip nesuprantu, iš kur tiek noro pašiepti kitą ir pasijausti kažkokiu didingesniu?

Daugiausia rėkia tie, kas šiaip neturi normalaus suvokimo apie nieką iš esmės. Ir man dėl to net baisu. Atsibodo tas visų noras pareikšti savo NUOMONĘ, be argumentų, nieko...

Tiesiog pasisakau ir pakandžioju kitą, nes mane tai veda į priekį? Ta prasme, rimtai? Ką jūs padarėte ir kiek įdėjote darbo, kad galėtumėme apsikeisti pusėmis? Ir kuo toliau, tuo labiau suprantu esmę N.Oželytės minties: „Nuomonė yra nežinojimo laipsnis. Nes kai žinai, tai žinai, ir tau nereikia dėl to ginčytis.“

Man yra gaila, kad muzika, kuri turėtų visus suvienyti, visus taip supriešina.

Vieni šneka, kaip niekada nelaimės M.A.M.A, ir dėl to labai džiugu... Bet kažkodėl neabejoju, kitais metais gavus šį apdovanojimą eitų iškėlę galvas ir išdidžiai jį priimtų.

Nes man atrodo, kad kai esi įvertintas, nėra gėda. Arba kažkas iškreipė jūsų mąstymą.

Kažkas vis dar skaičiuoja mano charizmą, skaičiuoja gal net žmones, kurie ateina į koncertus. Mano nevykusius bandymus kažką kopijuot ir t.t.

Kažkas vis dar skaičiuoja mano charizmą, skaičiuoja gal net žmones, kurie ateina į koncertus. Mano nevykusius bandymus kažką kopijuot ir t.t. Ir tie apdovanojimai yra sunkūs, ne fizine prasme, o moraline, kai tenka matyt tokius didelius pasireiškimus, o ilgiausiais tapetais šneka tie, kas net neturi jokios sąsajos su muzika. 

Dažnai pasijaučiu balta varna, prisiskaičiusi Mažojo Princo, tikinti tuo, kad tampi amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji, o gražiausi dalykai matomi širdimi. 

O aš tik noriu dainuot ir dalintis savo muzika... Ir ačiū tiems, kas visoje šitoje maišalynėje visgi klauso, supranta ir gerbia. 

Ir didžiausias mano linkėjimas – GERBKIT SAVE IR KITUS. Ir JAU bus šviesiau“, – rašė M.Linkytė.

Monikos žodžiai „Vieni šneka, kaip niekada nelaimės M.A.M.A, ir dėl to labai džiugu“, greičiausiai buvo skirti Ericos Jennings komentarui.

E.Jennings savo feisbuke, iškart po apdovanojimų, pasidalino įrašu, kuriame buvo citata: „Iš to, ką matau dabar, MAMA apdovanojimo aš niekada nelaimėsiu. Ir kaip ir viskas gerai dėl to.“

Apsižodžiavo Vilius Tarasovas ir M.A.M.A šou vedėjai

Internete po M.A.M.A apdovanojimų garsiai nuskambėjo žodžių karas tarp Justės Arlauskaitės-Jazzu bei Justino Jankevičiaus ir Viliaus Tarasovo. Pastarajam nepatiko juokeliai, kuriuos vedėjų pora Jazzu ir Justinas skaldė ant M.A.M.A scenos.

Tačiau galiausiai Vilius bandė susitaikyti, perdainuodamas Justės Arlauskaitės-Jazzu dainą.

TAIP PAT SKAITYKITE: M.A.M.A 2015: trigubas Monikos Linkytės triumfas, metų grupė – „Leon Somov & Jazzu“