M.Aleknos „pistoleto šūviai“ apskriejo pasaulį: treneris – apie juos ir jamaikiečio sensaciją

Atsakydamas į Mykolo Aleknos užduotą pokštą, Mantas Jusis tarsi kaubojus pavaizdavo du šūvius vienas po kito, nupūsdamas rūkstančių pistoletų parako dulkes.

„Stade de France“ stadione treneris taip reagavo į Mykolo Aleknos pirmąjį bandymą disko metikų finale, kuomet iš pats Lietuvos disko metikas parodė, kad yra nusiteikęs pykštelėti į medalius.

Disko metimų finalas klostėsi puikiai 21 metų lietuviui, vėl rodžiusiam savo klasę įspūdingais tolimais metimais, po kurių vieno – 69 m 97 cm krito tribūnose viską mačiusio jo tėčio Virgilijaus Aleknos olimpinis rekordas.

Tačiau tada naujas Jamaikos Usainas Boltas atsirado tarsi iš niekur ir perėmė vakaro šou herojaus vaidmenį 80 tūkst. žiūrovų akivaizdoje.

Roje Stona ketvirtuoju bandymu nuskraidino diską lygiai 70 metrų ir 3 cm aplenkęs M.Alekną išsilaikė ir sau netikėtoje olimpinio čempiono pozicijoje.

Jam, sidabrą pelniusiam M.Aleknai ir bronzą iškovojusiam Matthew Denny šįvakar „Stade de France“ stadione bus įteikti medaliai.

„Įspūdinga. Tikrai finalas buvo įspūdingas, – interviu 15min sakė M.Aleknos treneris Mantas Jusis. – Nors ir nelaimėjome pirmos vietos, kaip treneriui buvo gražu stebėti tokias varžybas. Manau, kad olimpinėse žaidynėse disko metimas buvo viena gražiausių rungčių.“

– Mantai, ką matė specialisto akis stebinti Mykolo metimus? - iškart po finalo 15min paklausė M.Jusio.

– Pirmiausia, apsidžiaugiau, kad pavyko pirmasis metimas. Vis dėlto įtampa jautėsi, olimpinių žaidynių negali lyginti su pasaulio ar Europos čempionatais. Visiškai kitas mastas, ne veltui vyksta tik kas ketverius metus.

Be to, visa Lietuva tikėjosi medalio. Mykolas puikiai susitvarkė su įtampa, pademonstravęs aukštą rezultatą.

O tai, kad nelaimėjo aukso? Galbūt tiesiog pritrūko sportinės sėkmės. Matėme, kad tobulo metimo nepavyko atlikti. Manau, kad bus gera proga po ketverių metų.

– Kiek jus nustebino jamaikiečio Roje Stonos pasirodymas ir tai, kad jis metru pagerino asmeninį rekordą?

– Pagrindiniu konkurentu laikiau Matthew Denny, kuris visą sezoną rodė stabiliai aukštus rezultatus. Todėl Mykolui ir sakiau, kad būtų nusiteikęs visas varžybas dirbti iki pabaigos, nes 70 metrų gali neužtekti auksui.

Tačiau jamaikietis padarė didelę staigmeną, manau, kad tiesiog nokautavo daugumą varžovų tokiu metimu. Staigmena buvo gana didelė. Jo metimai gal ir nebuvo stabilūs, bet vieno metimo kartais užtenka laimėti olimpines žaidynes.

– Andrius Gudžius teigė girdėjęs, bet varžybose pirmą kartą pamatęs R.Stoną. Kas jus buvo žinoma apie šį Jamaikos atletą?

– Aš jį puikiai žinojau, nes su Mykolu ne kartą esame apie jį diskutavę. Jis ir diską neblogai metė, ir amerikietišką futbolą tuo pačiu žaidė. Aukštas, fiziškai gerai sudėtas, šoklus, greitas – ne veltui jį viliojo kelios amerikietiško futbolo komandos, dalyvavo jų peržiūrose.

Kol kas nepraėjo, tad turbūt ir nusprendė dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o paskui spręsti kaip likimas susiklostys. O likimas susiklostė … patys matote kaip.

– Jis ir pats spaudos konferencijoje sakė, kad nėra tikras, ar liks disko metime dėl amerikietiško futbolo. Gal iš tikrųjų jo nebeišvysime disko metimų varžybose?

– Manau, kad kurį laiką tikrai matysime. Yra buvę pavyzdžių, kad atrodo pasibandys vienose žaidynėse, o paskui tampa pasaulio rekordininkais.

Kita vertus, kartais vieną medalį gali laimėti, bet ar sugebės varžytis taip stabiliai kaip Mykolas? Nuo tada, kai startavo 2022 metais, jis visuose čempionatuose laimi po medalį. Tai išskirtinis žmogus, išskirtinis talentas. Lietuva turi žmogų, kuris gamina medalius kaip mašina.

– Šįsyk matėme po pirmo metimo naują sėkmingo metimo šventimo būdą – ir Mykolas, ir jūs pirštais parodėte, kad tarsi šaunate pistoletais. Ką tai reiškė?

– Tai juokas, pamenant, kad turkas olimpinėse žaidynėse taikliai šaudė (juokiasi). Tai mūsų vidinis juokelis, nieko svarbaus. Tai daugiau buvo skirta atsipalaidavimui, nebūti kaip robotais, pajuokauti, nelikti susikausčius varžybose.

– Ar yra minčių sukant laiką atgal, ką buvo galima buvo padaryti kitaip galbūt?

– Aš manau, kad objektyviai vertinant šiais metais atlikome darbą gerai. Mykolas pagerino pasaulio rekordą, sulaukė išskirtinio dėmesio ir dėl to. Olimpinėms žaidynėms rengėmės Palangoje, savaitei buvome užsukę namo, Mykolas pabuvo su šeima. Treniruotėse jis metė techniškai ir tikrai gana gerai. Buvo geri metrai, tai suteikė pasitikėjimo. O olimpinėse žaidynėse Lietuvai iškovojo sidabrą, pagerino tėčio rekordą, stadione nuskambėjo jautrus momentas, kai komentatorius tuo metu paskelbė, kad olimpinis rekordas lieka šeimoje. Tada ir supranti, kodėl lengvoji atletika vadinama sporto karaliene.

Labai noriu padėkoti Lietuvos žmonėms už palaikymą. Ir stadione matėme daug Lietuvos vėliavų, ačiū visiems, ačiū draugams, kurie atvažiavo ir palaikė. Puikus reginys visai Lietuvai.

– Virgilijus Alekna su žmona ir dukra irgi buvo stadione. Ar jau teko pasikalbėti su juo?

– Po varžybų sekė ilgos procedūros – Mykolui spaudos konferencija, tada dopingo kontrolė. Tad tik prasilenkėme, pasveikinome vienas kitą, o didelių aptarimų dar nebuvo. Ir šventės neplanavome, nes emociškai tikrai pavargome. Prieš finalą Mykolas ir naktį mažai miegojo. Reikia pailsėti.

– Mažai miegojo dėl įtampos ar dėl mūsų krepšinio 3x3 rinktinės šventimo (bronzą laimėję krepšininkai juokdavo, kad olimpiniame kaimelyje kažkas juos tyčia apgyvendino šalia disko metikų, kurie kaip tik kaupėsi svarbiems startams)?

– Mūsų krepšinio bernai buvo atėję ir iškart įspėję, kad jei netyčia paleis muziką per garsiai, iškart sakytume. Žadėjo ir pas Andrių Gudžių eiti pasiklausti.

Mes sakėme, kad mums netrukdo, viskas gerai. Smagu už juos.

– Kiek dar liksite Paryžiuje?

– Ketvirtadienį apdovanojimai, o penktadienį vakare grįžtame į Lietuvą. Plano nekeičiame, nors ir norėtųsi pamatyti olimpines žaidynes, – tiek jau to, pažiūrėsime jų pabaigą per televizorių.