19-metis Mykolas Alekna, nepaisantis jokių autoritetų disko metimo sektoriuje, penktadienį sviedė įrankį 69,78 m ir ne tik atėmė auksą iš planetos čempiono slovėno Kristjano Čeho, bet ir pagerino visų laikų Europos čempionatų rekordą.
2002-aisiais olimpiniame Miuncheno stadione legendinis Virgilijus Alekna tapo Europos vicečempionu. Praėjo 20 metų ir toje pačioje vietoje jauniausias Lietuvos disko metimo legendos sūnus Mykolas Alekna žengė rekordinį žingsnį.
69,78 m – taip toli žemyno pirmenybėse niekada nemetė net jo tėtis, per šlovingą karjerą dukart tapęs olimpiniu ir pasaulio čempionu bei sykį triumfavęs Europoje.
„Aplenkiau dar tik viename stadione. Dar daug liko. Taip pat ir čempionatų dar daug liko“, – kuklinosi M.Alekna.
Jo triumfą penktadienio vakarą gyvai stebėjo ir pats Virgilijus Alekna.
„Atvyko visa šeima – ir tėtis, ir mama, ir brolis su seserimi. Tiesą sakant, būdamas stadione jų nepastebėjau, bet jaučiau jų palaikymą ir jis man buvo labai svarbus“, – prisipažino naujasis Europos čempionas.
Iškovojęs pirmąjį aukso medalį vyrų varžybose M.Alekna pasileido į kitą maratoną – interviu dalinimo.
Pakalbinti auksinį jaunuolį iš Lietuvos stengėsi visi – nuo čempionato organizatorių iki švedų žurnalistų, kurių disko metikai (olimpinis čempionas Danielis Stahlis ir vicečempionas Simonas Petterssonas) šįkart liko be nieko – ketvirtas ir penktas.
„Man pačiam dar sunku patikėti tuo, kas įvyko. Labai jaudinausi prieš šeštąjį bandymą, kai K.Čehas ėjo į sektorių, nes tikrai žinojau, kad jis gali mesti toliau, bet šiandien gal nebuvo jo diena. Man pavyko laimėti. Tikrai sunku suvokti“, – atviravo M.Alekna.
„Gal dar nepavyko parodyti tų emocijų tiek daug, bet viduje esu labai laimingas. Manau, vėliau tos emocijos tik dar labiau sustiprės“, – tęsė 19-metis, tik šiemet ėmęs galynėtis su vyrais ir iš karto šovęs į elitą.
Olimpiniame Miuncheno stadione geriausias jo bandymas buvo priešpaskutinis, penktasis. M.Alekna paaiškino, kodėl.
„Manau, buvau pasiruošęs mesti toli kiekvieno bandymo metu. Stengiausi apšilti, daryti viską, kad kūnas neatšaltų, bet pirmaisiais metimais buvau kiek susijaudinęs, įsitempęs. Žinojau, kad galiu, ir penktuoju bandymu pavyko. Atsipalaidavau, apie nieką negalvojau. Girdėjau, aišku, sirgalių palaikymą, tai irgi padėjo. Pavyko įvykdyti savo tikslą“, – jau apsukęs čempiono ratą su Lietuvos trispalve ant pečių kalbėjo M.Alekna.
Tiesa, tuomet, kai lietuvis šovė į pirmąją vietą, dar du šansus jį aplenkti turėjo planetos čempionas K.Čehas.
„Taip, buvo neramu. Žinojau, kad jis gali mesti 70-71 metrą, bet šįkart jam gal nepavyko susitvarkyti su spaudimu. Kitais metais dėl to turbūt bus piktesnis ir norės tas pergales atsiimti, bet aš lengvai pasiduoti net negalvoju“, – plačiai nusišypsojo M.Alekna.
„Labai gerai turėti tokį lygiavertį konkurentą. Aišku, jų yra ir daugiau – ir D.Stahlis, ir S.Petterssonas, ir A.Gudžius. Jie irgi labai stiprūs atletai ir ta tarpusavio kova mus visus tik ir stumia į priekį. Matau, kaip kyla rezultatai ir dėl šios konkurencijos, manau, gali kristi dar daugiau rekordų“, – tęsė lietuvis.
Tiesa, ne naujasis Europos čempionatų rekordas jam svarbiausias.
„Prieš čempionatą net nežinojau, koks tas rekordas. Galvojau, kad tikrai didesnis. Pagerinau, bet apie rekordą aš per daug negalvojau, labiausiai norėjau laimėti“, – atviravo M.Alekna, kurio geriausias karjeros rezultatas, pasiektas šiemet, yra dar šiek tiek geresnis (69,81 m).
„Viduje tikrai jaudinausi. Nors, sakyčiau, kad pasaulio čempionate tas jaudulys buvo dar didesnis. Tada buvo pirmos tokios varžybos. Dabar jaudulio irgi buvo, bet jis – sveikas. Sukyla adrenalinas ir rezultatai, manau, pagerėja. Tik reikia tuo pasinaudoti. Jei pavyksta, tada, manau, ir krenta rekordai“, – džiaugėsi Europos čempionas.
Nors disko metimo rungtį jis laimėjo penktadienio vakarą, aukso medalis ant jo krūtinės suspindės šeštadienį – per specialią apdovanojimo ceremoniją.
Europos čempiono titulą, iškovotą 2018-aisiais Berlyne, šiose pirmenybėse gynęs kitas lietuvis Andrius Gudžius šį kartą liko šeštas (65,40 m).