M.Palaikytė – apie karūnavimo iškilmių stilių: ypatingos detalės ir stebėtinas vienos viešnios kuklumas
Šeštadienį Londono Vestminsterio abatijoje karūnuotas Jungtinės Karalystės karalius Karolis III ir karalienė Kamila. Į iškilmingą ceremoniją susirinko britų karališkosios šeimos nariai ir 2300 svečių, tarp kurių – ES aukšto rango vadovai ir pasaulio karališkųjų šeimų atstovai. Drauge su mados tendencijų analitike Marija Palaikyte apžvelgiame, kaip puošėsi karūnavimo iškilmių dalyviai.
Ceremonija ir svečių stilius – kuklesni ir subtilesni
Kaip sakė M.Palaikytė, monarchija ir mada yra ypatinga tema dėl skirtingų perspektyvų. Tiek politikoje, tiek monarchijoje, mados tendencijų analitikės teigimu, drabužis turi ypač svarbią nebylios komunikacijos reikšmę.
„Per drabužį parodomas ne tik protokolo laikymasis ar individualus skonis, bet siunčiama žinutė ir atskleidžiamos vertybės. Be abejo, kad tokio aukšto rango renginių svečiai savo apranga visų pirma parodo pagarbą renginiui, iš kitos pusės – reprezentuoja savo šalį ir, beje, tai darydami tiek karališkosios šeimos nariai, tiek kitų valstybių svečiai neretai renkasi savo šalies kūrėjų drabužius.
Be abejo, pats renginys nustato taisykles, ko tikimasi iš svečių. Šiai karūnavimo ceremonijai buvo pasirinktas kuklesnis, subtilesnis sprendimas nei tai, kas buvo matoma karalienės Elžbietos II karūnavimo metais – dabar ir svečių skaičius gerokai mažesnis, ir ceremonija trumpesnė, ir karaliai karieta važiavo kelis kartus trumpesnį atstumą.
Ir jau iš anksto buvo žinoma, kad pats karalius Karolis III rinksis aktualesnį, šiuolaikiškesnį sprendimą. Jis atsisakė tokių simbolinių drabužių elementų kaip šilkinės kojinės ir aksominiai bridžai, ir per ceremoniją vilkėjo karinę uniformą. Ir, savaime suprantama, jei pats karalius renkasi šiuolaikiškesnį sprendimą, to paties tikimasi ir iš svečių. Tad jiems buvo nurodyta vengti perteklinės pompastikos, vyrams – rinktis klasikinius kostiumus, moterims – sukneles.
Iš anksto buvo žinoma, kad net karališkosios šeimos moterys nesipuoš tiaromis, o galbūt tik galvos apdangalais ir papuošalais, kurie simboliškai galėtų parodyti pagarbą tiek karalienės Elžbietos II, tiek princesės Dianos atminimui. Buvo tikimasi matyti perlų vėrinių, segių, kurie tarsi automatiškai nukreipia į praeitį ir tampa pagarbos ženklu.
Šiai ceremonijai buvo pasirinktas kuklesnis, subtilesnis sprendimas nei tai, kas buvo matoma karalienės Elžbietos II karūnavimo metais.
Kalbant apie spalvas, natūralu, kad buvo tikimasi matyti su Jungtinės Karalystės vėliava susijusių pasirinkimų – mėlynos, baltos, raudonos spalvos. Tačiau, stebėdami ceremoniją, matėme daug aiškios komunikacijos renkantis geltonos ir mėlynos derinius – Jungtinės Karalystės pozicija Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu visada buvo labai aiški, tad natūralu, kad tai matyti ir svečių aprangoje, – sakė M.Palaikytė ir užsiminė apie detalę, kuri sunkiai galėjo praslysti pro akis:
– Dar pratęsiant apie spalvas, prasidėjus tiesioginei transliacijai labai daug dėmesio sulaukė pačios ceremonijos kilimas – vietoj margo pasirinktas sodriai mėlynos ir geltonos spalvos. Apie tai oficialaus paaiškinimo dar neradau, bet diskusijų yra ir, manau, kad tokios svarbos renginyje atsitiktinumų nebūna.“
Tvarus karaliaus Karolio III pasirinkimas
Iš anksto buvo žinoma, kad karalius Karolis III karūnavimo ceremonijai pasirinks modernesnius drabužius, o siekdamas palaikyti tvarumo idėją – net panaudos keletą tų pačių istorinių atributų ir drabužių.
„Šioje ceremonijoje yra be galo daug simbolikos, – dėmesį atkreipė M.Palaikytė. – Iš vienos pusės – žiūrima į ateitį ir pasirenkamas šiuolaikinei visuomenei labiau priimtinas sprendimas, iš kitos pusės – yra labai graži pusiausvyra, kad naudojama labai daug tradicinės simbolikos.
Manau, kad šiuolaikiniame kontekste yra labai svarbu nepamesti tų nacionalinių vertybių, tradicijos ir simbolikos, ir tai labai aiškiai atsispindi šioje karūnavimo ceremonijoje: karalius Karolis III pasirinko karinę uniformą vietoj pompastiškų drabužių, tačiau ją dengia įspūdingos tradicinės ir autentiškos mantijos.“
Karaliaus meno kūrinių inspektoriaus pavaduotoja Caroline De Guitaut „CBS News“ dar anksčiau buvo sakiusi, kad „Jo Didenybė per ceremoniją nusprendė pakartotinai panaudoti senelio, karaliaus Jurgio VI, 1937 m. karūnavimo drabužius“. Karalius Karolis III per iškilmes dėvėjo dvi auksines mantijas – pasak C.De Guitaut, du svarbius šiai progai drabužius, kurių niekas nevilkėjo 70 metų.
Po to, kai buvo karūnuotas, karalius Karolis III buvo apgaubtas ta pačia karališkąja mantija, kurią 1953 m. per savo karūnavimą vilkėjo jo motina, praėjusį rudenį mirusi karalienė Elžbieta II.
M.Palaikytė, kalbėdama apie karaliaus Karolio III stilių, sakė, kad jis visą savo gyvenimą turėjo ypač artimą ryšį su mada ir buvo atidus savo įvaizdžiui:
„Jis ne kartą buvo vadinamas vienu stilingiausių karališkosios šeimos narių. Tad akivaizdu, kad per jo aprangos pasirinkimą kalbama ir apie jo vertybes. O viena pagrindinių jų yra tvarumas ir sąmoningas vartojimas. Karalius Karolis III, kalbant apie jo mados pasirinkimus, vis dar tebedėvi trijų dešimtmečių senumo smokingo švarką, keletą dešimtmečių menančius paltus. Ir per šią ceremoniją, kai pagal tradicijas simbolinis diržas ir pirštinė visada būdavo kuriami nauji, jis pasirinko savo senelio Jurgio VI, būtent komunikuodamas tą tvarumo idėją.“
Jis ne kartą buvo vadinamas vienu stilingiausių karališkosios šeimos narių.
Karalienės Kamilos suknelė – princesės Dianos mėgto dizainerio
M.Palaikytės manymu, kalbant apie tvarumo idėją, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į karūnas.
„Karalienės Kamilos karūna pagal tradicijas turėjo būti kuriama nauja, bet šiuo atveju ji naudojo adaptuotą karalienės Marijos karūną. Svarbu ir tai, kad atsisakyta keblios reputacijos didžiojo deimanto, kuris puošė karūną.
Vėliau jis buvo pakeistas kopija, bet karalienė Kamila atsisakė ir jos, kad nebūtų tokių dviprasmiškų klausimų keliančių elementų ir būtų orientuojamasi į stabilumą, tradicijas, o iš kitos pusės – ir paprastumą, – paaiškino pašnekovė ir pridūrė, kad, nepaisant didžiojo deimanto atsisakymo, tiek ši karalienės karūna, tiek karaliaus Karolio III, yra neįtikėtinos prabangos.
– Karalienės Kamilos karūna, nors ir naudojama jau nebe pirmą kartą, yra puošta 2200 deimantų. Karalius Karolis III puošiasi dviem karūnomis: viena jų yra Šv. Edvardo karūna – simbolinė, skirta tik pačiam įšventinimo momentui ir sveria daugiau kaip 2 kg. Pastarąjį kartą ji buvo dėvėta pačios karalienės Elžbietos II.“
Karalienė Kamila į Vestminsterio abatiją atvyko pasipuošusi dramblio kaulo atspalvio suknele, pasiūta iš matinio šilko audinio. Ją kūrė artimas jos draugas – dizaineris Bruce'as Oldfieldas.
Drabužis išsiuvinėtas aukso ir sidabro siūlais. Jį puošia lauko gėlių girliandos, kurios, kaip teigiama, simbolizavo karaliaus ir karalienės meilę gamtai ir Didžiosios Britanijos kaimui, rašo BBC.
Rankogaliai ir suknelės vidinio sijono apačia papuošti keturių tautų gėlių motyvais, kurie taip pat buvo ir karalienės Elžbietos II karūnavimo suknelės, kurią kūrė seras Normanas Hartnellas, elementai.
Kalbėdama apie karalienės įvaizdį ir karūnavimo iškilmėms pasiūtą drabužį, M.Palaikytė atkreipė dėmesį, kad suknelę puošę aukso atspalviai derėjo su karaliaus apranga, o B.Oldfieldas mėgstamas ne tik karalienės Kamilos, bet jis buvo ir mėgstamiausias princesės Dianos dizaineris:
„Labai gražiai buvo pasakyta, kad B.Oldfieldas, daug metų bendravęs su princese Diana, jai kūrė dėl to, kad sustiprintų jos žavesį, o karalienei Kamilai kuria tam, kad sustiprintų jos pasitikėjimą savimi.“
M.Palaikytė taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu išskirti, jog karalienė Kamila per karūnavimo iškilmes buvo pasipuošusi istoriniu vėriniu, kurį „Garrard“ 1858 m. sukūrė karalienei Viktorijai.
Šis 26 deimantų papuošalas žinomas kaip karūnavimo vėrinys. Pirmoji juo per karūnavimo ceremoniją 1902 m. pasipuošė karalienė Aleksandra, 1911 m. – karalienė Marija, 1937-aisiais – karalienė Elžbieta, o 1953-iaisiais per savo karūnavimo iškilmes juo puošėsi ir karalienė Elžbieta II, rašo people.com.
Apibendrindama karalių aprangą ir pačių iškilmių pasirinkimus, M.Palaikytė sakė, kad labai svarbu pabrėžti, jog „yra solidus sprendimas tiek parodyti tai, kad monarchija modernėja, įsiklauso į savo visuomenės poziciją, į norą kuklumo ir tam tikro paprastumo, bet iš kitos pusės labai aiškiai komunikuoja tradicijų ir simbolikos vertybes“.
„Ir, manau, kad ta pusiausvyra yra nepaprastai sėkmingas sprendimas, kuris parodo, kad galima modernėti ir keistis, bet ir nepamesti savo tradicijų, kurios monarchijai pamatine prasme yra ypač svarbios. Įdomu stebėti tą laikotarpių kaitą, kai susitinka praeitis ir ateitis“, – sakė pašnekovė.
Princai Williamas ir Catherine – su mantijomis
Velso princas Williamas ir Velso princesė Catherine, karaliaus ir karalienės prašymu, per iškilmes dėvėjo formalias mantijas. Princesės mantija siejosi su valstybės vėliavos spalvomis.
Po iškilminga mantija princas Williamas vilkėjo uniformą, o Velso princesė Catherine, pasak vogue.com.au, – dramblio kaulo spalvos šilkinę „Alexander McQueen“ suknelę, siuvinėtą rožių, usnių, narcizų ir dobilų – Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos nacionalinių gėlių – motyvais.
Išreikšdama pagarbą princesei Dianai princesė Catherine segėjo jos perlų ir deimantų auskarus. Kaip rašė BBC, manoma, kad princesė taip pat dėvėjo karaliaus Jurgio VI vėrinį, kuris buvo pagamintas karalienei Elžbietai II, kai jai buvo dvidešimt metų, jos tėvo, karaliaus Jurgio VI, prašymu.
Atsisakius tiarų, princesės Catherine galvą puošė sidabrinis augalų motyvų „Jess Collett x Alexander McQueen“ papuošalas. Kultūros istorikas ir karališkųjų drabužių ekspertas dr. Benjaminas Wildas BBC sakė, kad toks žingsnis – karūnų atsisakymas, išskyrus karalių ir karalienę, „yra palinkėjimas, kad monarchija taptų aktualesnė ir modernesnė“.
Princesė Charlotte, kaip ir jos motina, vilkėjo mados namų „Alexander McQueen“ kurtą dramblio kaulo atspalvio suknelę su pelerina, išsiuvinėta keturias tautas žyminčiomis gėlėmis. Aštuonmetė princesė taip pat dėvėjo „Jess Collett x Alexander McQueen“ kurtą galvos papuošalą.
„Labai smagu, kad ir princesės Charlotte galvą puošė maža jos mamos Catherine galvos papuošalo versija“, – pastebėjo M.Palaikytė.
Princas Harry į savo tėvo – karaliaus Karolio III – karūnavimo ceremoniją atvyko vienas, be žmonos Meghan. Kadangi nebėra dirbantis karališkosios šeimos narys, jam neleista vilkėti karinės uniformos. Tad šioms iškilmėms princas pasipuošė juodu smokingu.
Svečių stilius: suknelės, kostiumėliai ir galvos apdangalai
Kaip pokalbio pradžioje minėjo M.Palaikytė, šiose iškilmėse dalyvaujančioms moterims buvo rekomenduojama vilkėti sukneles. Kaip matyti iš nuotraukų, dauguma jomis ir puošėsi, kitos derino sijono ir švarkelio kostiumėlius.
Itin elegantiškai atrodė Ispanijos karalienė Letizia, pasirinkusi monochrominį rožinės spalvos sijono, švarkelio, aukštakulnių ir delninės derinį, o jos galvą puošė skrybėlaitė.
Švedijos princesė Viktorija vilkėjo mėlyną suknelę, prie kurios derino tos pačios spalvos galvos apdangalą ir delninę. Kaklą puošė vėrinys, o suknelėje žibėjo segė.
Jordanijos karalienė Rania taip pat rinkosi monochrominį derinį – gelsvą suknelę derino prie tokio pat atspalvio galvos apdangalo.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona Olena Zelenska į iškilmes atvyko vilkėdama to paties žalsvo atspalvio suknelę ir paltą, prie kurių derino baltus aukštakulnius batelius ir itin kuklų kaklo papuošalą bei auskarus.
„Monochrominis derinys, kai derinamas suknelės ir viršutinio drabužio atspalvis, yra klasikinis monarchijos renginių aprangos pasirinkimas. Tokias vadinamąsias palto tipo sukneles labai mėgsta ir pati Velso princesė Catherine. Šį O.Zelenskos pasirinkimą vertinčiau kaip nuoseklų ir kuklų“, – sakė M.Palaikytė.
JAV ir toliau laikosi tradicijos nė vienam prezidentui nedalyvauti Jungtinės Karalystės karūnavimo iškilmėse, tačiau į jas atvyko pirmoji ponia Jill Biden. Ji pasirinko labai minimalistinį mėlynos spalvos sijono ir palaidinės kostiumėlį, o jos anūkė Finnegan – gelsvą suknelės ir apsiausto duetą. Spalvų derinys nekelia abejonių, kad tai yra ir palaikymo Ukrainai ženklas.
Paklausta apie patį JAV pirmosios ponios drabužio pasirinkimą, M.Palaikytė sako, kad jis – stebėtinai kuklus. „Sakyčiau, toks visai diplomatinis pasirinkimas. Galbūt jį iki aukštesnio formalumo šiek tiek pakilėja mūvimos pirštinės, bet ilgesnis sijono variantas turbūt būtų buvęs kryptingesnis pasirinkimas.“
O štai Liuksemburgo hercogienė Maria Teresa pasirinko šventinį kelnių, švarko ir liemenės derinį. Kaip sako M.Palaikytė, apranga yra pareiškimas, o monarchijoje modernėjimo apraiškų netrūksta: „Manau, toks pasirinkimas yra simpatizavimas vis ryškesnei aprangos laisvei. Džiugina, kad pasirinkta spalva – karališkoji mėlyna.“
Ir dar vienas akcentas, žvelgiant į moterų stilių per iškilmes, kas visiškai nestebina kalbant apie britų monarchiją, – galvos apdangalai, papuošalai ir skrybėlaitės. Jas itin mėgo ir pati Elžbieta II, įvairaus stiliaus jomis puošėsi ir iškilmių damos.
„Galvos apdangalas yra formalios aprangos konkrečioje kultūroje išraiška. Jungtinėje Karalystėje formaliai moterų aprangai priskiriamas ir galvos apdangalas. Tai – tradicija, pagarbos ženklas“, – komentavo M.Palaikytė.