M.Pundziūtė-Monique ir P.Vaicekauskas: „Mums gera kartu keltis ir nugyventi dar vieną dieną“

Ilgai savo ryšį laikiusi paslaptyje vieną dieną Monika ėmė ir paruošė tiramisu, skirtą Pauliui. Jai, negaminančiai, tai – labai daug. „Atrodytų, tokia smulkmena, bet ta sėkmė virtuvėje net įkvėpė pasigirti, kad esu įsimylėjusi“, – išduoda.

Viskas prasidėjo nuo platoniškos draugystės. Užsimegzti bičiulystei padėjo panašus abiejų humoro jausmas, tokia pati muzika. Tačiau kad peraugtų į rimtus santykius reikėjo laiko. Tuo metu Monika išgyveno didelę savęs identifikavimo krizę. Keitėsi daug svarbių, pamatinių dalykų – susijusių su asmenybe, muzika, kūnu.

„Grauždavausi, kad mano liemuo ne toks lieknas kaip to modelio, klubai ne tokie dailūs kaip kitos merginos instagrame. Atrodė, kad dailesnių formų laukia ir aplinkiniai.“

Paulius padėjo Monikai šias nuostatas iš galvos išmesti ir susidėlioti kitas. „Buvau sukrėsta, kai supratau, kad mano požiūris į kūną buvo toksiškas, nesveikas, suformuotas nuomonių iš šalies. Jau žinau, kad nebūtina kaskart save pamačius veidrodyje susiraukti“, – sako dainininkė ir neneigia, kad vidiniai pokyčiai turėjo įtakos kūrybai – ji pakeitė muzikos kryptį.

Nesu sutikusi labiau savo vidų sustygavusio žmogaus.

Labiausiai Paulius ją papirko gerumu, nesavanaudiškumu, sąžiningumu.

„Nesu sutikusi labiau savo vidų sustygavusio žmogaus“, – mylimąjį giria Monika. Nors pradėję draugauti sutarė darbo nepainioti su santykiais, tačiau pavasario karantinas daug ką pakoregavo. Negalėdami bendrauti su kitais žmonėmis – liko dviese. O be muzikos, prisipažįsta, abu neištveria nė dienos. Taip atsirado daug dainų, kurios greitai išvys dienos šviesą.

„Supratome, kad visgi neverta bandyti bet kokia kaina atskirti muzikos nuo meilės. – šypsosi. – Mums gera kasdien kartu keltis, kurti ir nugyventi dar vieną dieną. Žiūrėsime, kur visa tai nuves.“

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“.