M.Survilaitė – apie ultimatumą sau, lemtingą žinutę A.Ramanauskui ir „Santykius“ su N.Bierancu

Monika Survilaitė, Naglis Bierancas / Gretos Skaraitienės / BNS ir asmeninio albumo nuotr.
Monika Survilaitė, Naglis Bierancas / Gretos Skaraitienės / BNS ir asmeninio albumo nuotr.
Jūratė Ražkovskytė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Kai aktorės, influencerės Monikos SURVILAITĖS (26) veidą nušviečia šypsena, gali atpažinti: juk tai – ta juokinga mergaičiukė iš „Crafty Panda“ situacijų, tiktoko įžymybė Survilynas, projekto „Lietuvos talentai“ žvaigždė, prajuokinusi patį Marijoną Mikutavičių. Bet Monika geba būti ir rimta: „Jeigu nesijuokiu, vadinasi, man kažkas tikrai labai blogai. Toks juodas depresijos debesėlis buvo užėjęs tada, kai baigus studijas ne vienus metus puoselėti lūkesčiai žlugo. Reikėjo laiko pasikalbėti su savimi, pasigilinti, kodėl taip jaučiuosi, kas mane dirgina. Ir vėl iš naujo suprasti, ko noriu gyvenime.“

Pasirinkote gana sunkią darbo sritį – juokinti.

Nesirinkau – gal ji mane pasirinko. Draugams šalia manęs visada linksma, net jei nieko juokingo nedarau. Net mano veido bruožai daug kam juokingi. Esu tikra, kad komediją gali kurti tada, kai moki iš savęs pasijuokti. Pavyzdžiui, standaperiai pasakoja juokingas savo gyvenimo istorijas – visi jų turi, tik ne visi geba juokingai papasakoti. Juokas – labai svarbus ne tik žiūrinčiam, bet ir kuriančiam. Jeigu pati žvengiu iš to, ką sukuriu, vadinasi, galima leisti į eterį.

Iš kur jūs?

Iš Mažeikių. Nuo vaikystės norėjau kuo toliau pabėgti nuo šito miesto. Vilnius atrodė didžiausių galimybių vieta aktoriui. Norėjau arba į Vilnių, arba... niekur. Tėvai iš pradžių nelabai palankiai žiūrėjo, skatino rinktis konkretesnę, rimtesnę profesiją, bet galiausiai išleido pildyti svajonių.

Kad noriu būti aktorė, buvau apsisprendusi jau ketvirtoje klasėje. Sekėsi lietuvių kalba, todėl buvo minčių stoti į žurnalistiką ar lietuvių kalbos filologiją. Bet visą laiką lankiau teatro studiją, man labiausiai patiko vaidinti, todėl nusprendžiau nesiblaškyti – aktorystė yra mano kelias.