Mados fotografė Rasa Kijakauskienė su Diana Martinėle Milane sulaukė dėmesio kaip įžymybės

„Į Italiją išvykome gegužės 28-ąją, turėjom tris laisvas dienas pramogoms. Šioje šalyje norėjau apsilankyti jau senokai. Nesu tipiška turistė, mane nelabai domina bažnyčios ir muziejai, taigi Roma su savo specifine architektūra man nepasirodė tokia viliojanti kaip Milanas – viena iš pasaulinių mados sostinių“, – Žmonės.lt pasakojo fotografė. Moteris atviravo, kad visuomet žavėjosi itališka mada ir šios šalies moterų stiliumi. „Žinau kad pasirodysiu nepopuliari, bet itališka aukštoji mada mane žavi gerokai labiau nei prancūziškas subtilumas“, – juokėsi R.Kijakauskienė.

Apsipirkinėjimas italų mados namų išparduotuvių miestelyje

Pasižvalgiusios Milane, labai spontaniškai moterys nusprendė apsilankyti ir mažame miestelyje, nutolusiame maždaug 150 kilometrų nuo Milano, Seravalėje. Jame stūkso garsiųjų italų mados namų išparduotuvės. „Nuostabiai graži vieta, dvelkianti prabangia itališka senove. Šį dizainerių miestelį taip pat supa fantastiško grožio gamta su miniatiūriniais vynuogynais ir jaukiais namukais žaliuojančiose kalvose. Vaizdas kaip iš itališko vyno reklamų“, – prisiminimais dalijosi Rasa.

Fotografė taip pat atvirauja, kad dėl užimtumo darbe jai retai tenka keliauti, o ši kelionė į užsienį – antroji. Prieš tai jai yra tekę ilgėliau apsistoti ir gyventi tik Londone, Jungtinėje Karalystėje. Nors oras, kuomet Rasa ir Diana viešėjo Milane nebuvo pats geriausias: buvo vėsoka ir nemažai lijo, tačiau gerų žodžių apie šį miestą kaunietė negaili: „Vietiniai žmonės malonūs, draugiškai bando padėti, net jei nesupranta anglų kalbos, labai viskas gražu.“

Nors daugelis giria italų virtuvę, tačiau Rasa susidūrė su keblumais. „Aš paprastai nevalgau duonos, o ten daugiausia picos, sumuštiniai, makaronai – viskas iš miltų. Labiausiai pasiilgau salotų, daržovių, vaisių. Be abejo, vaisių ten yra, bet gana brangūs. Taip pat Milane radome vieną jaukią, išskirtinio interjero kepyklėlę, kurioje prekiaujama nuostabaus skonio saldžiais kepiniais. Ilgai negalėjome iš ten išeiti, degustavome pyragėlius, pagamintus pagal kepyklėlės šeimininko rekomendacijas. Pats šeimininkas – tipiškas italas, mylintis maistą ir galintis papasakoti viską apie kiekvieno kepinio skonį ir kvapą“, – džiaugėsi R.Kijakauskienė.

Rasos ir Dianos draugystė

Turbūt daugeliui knieti sužinoti, kas sieja Rasą ir D.Martinėlę, nes šios moterys neretai įvairiuose renginiuose lankosi kartu, tačiau atrodo labai skirtingos. Ar tikrai priešingybės traukia? „Su Diana bendrauti pradėjome visai neseniai, pirmą kartą gyvai susitikome prieš daugiau nei pusmetį per „Mados infekciją.“ Esame labai skirtingos asmenybės: skiriasi įvaizdis, stilius, šukuosenos, bet, kita vertus, turime ir panašumų – tai mūsų pomėgiai, gyvenimo būdas. Abi labai mėgstame įvairius renginius, koncertus, pasirodymus, juose dažnai lankomės kartu. Diana labai smalsus ir aktyvus žmogus, jai viskas įdomu, viską nori pamatyti, apžiūrėti, sužinoti. Labai lengvai prisitaiko prie pačių įvairiausių kompanijų, skirtingų žmonių. Pažinties pradžioje, tiesą sakant, mano požiūris į Dianą buvo labai tipiškas – seksuali, dėmesį mėgstanti blondinė. Manau, dauguma lietuvių galvoja panašiai. Bet kuo toliau su ja bendraujam, tuo labiau ji mane stebina ir kelia pagarbą. Pasirodo, Diana – protinga, daug interesų ir pomėgių turinti asmenybė“, – apie pažintį su Diana prisiminė Rasa. Ji pridūrė, kad būtent D.Martinėlė ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo šią kelionę į Italiją.

Nors Rasa savo stilių apibūdina kaip griežtesnį, fatališką, konservatyvesnį, tačiau laisvalaikiu ji dievina rock chick stiliaus rūbus. Po pažinties su Diana moters požiūris į stilių po truputį keičiasi: ji pradėjo rinktis spalvingesnius, kiek labiau prigludusius ir seksualesnis drabužius. „Parduotuvėse klausiame viena kitos patarimo, bet abi stengiamės būti labai lanksčios, perprasti viena kitos stilių ir skonį, patarti remiantis draugės individualumu, o ne savo asmeniniu požiūriu. Esu labai dėkinga Dianai už kai kurias nuoširdžias pastabas, kurių niekas nėra išdrįsęs man pasakyti, dėl mano stiliaus ar elgesio. Labai naudinga kartais pažvelgti į save iš šalies“, – toliau draugę gyrė fotografė.

Oro uoste bagažo svorio limito neviršijo

Rasa teigė, kad apsipirkti užsienyje ją paskatino kainos ir kokybės neadekvatumas Lietuvoje. „Milane turėjau progos apsilankyti tiek prabangiose dizainerių parduotuvėse, kuriose rūbų kainos gali siekti kelis tūkstančius eurų, tiek ir milžiniškame turguje, kuriame drabužių galima įsigyti už 4–10 eurų. Po kelis įsigijome tiek ten, tiek ten. Aš niekada neturėjau garsių prekės ženklų manijos, bet jei randu ką nors žavingo, negaliu atsispirti neįsigijusi, netgi jei kainuoja daugiau nei norėčiau. Šį kartą iš Milano parsivežiau tik kelis drabužius ir vieną nuostabią, veidrodinio paviršiaus rankinę. Pasisekė, nes dauguma rūbų buvo vasariniai ir labai lengvi. Prisikrovėme pilną lagaminą, jis svėrė 20 kg, ir dar rankiniame bagaže kiekviena tempėme beveik 10 kilogramų. Svorio limito per stebuklą neviršijome“, – juokėsi R. Kijakauskienė.

Kaip lietuvės tapo įžymybėmis

„Mažame viešbutyje, kuriame apsistojome, kolektyvas buvo gana profesionalus, bet entuziazmu atsižvelgti į mūsų poreikius netryško. Prireikus lygintuvo ar elektros prietaisų adapterio buvo prašoma arbatpinigių, reikėdavo ilgokai įrodinėti, kad prašomos paslaugos yra nurodytos jų viešbučio tinklalapyje. Taigi pirmą rytą, pabudusios ir užkandusios kuklių viešbučio pusryčių, išlėkėme į miestą, palikusios netvarką kambaryje ir paprašiusios kambario netvarkyti. Grįžusios radome paklotas lovas, pledai, kuriais naktį gynėmės nuo šalčio ir buvome paruošusios juos kitai nakčiai, sudėti atgal į spintą. Rūbai, kuriuos buvome susirūšiavusios ant nenaudojamos lovos, nustumti į šoną, kosmetika ir kiti daiktai bet kaip suversti ant stalo, langas atidarytas nors tikrai šaltoka buvo lauke. Kitą dieną vakare mūsų sugrįžusių į viešbutį laukė siurprizas. Įžengusi į kambarį iš pradžių pamaniau, kad sumaišėme numerius. Kambarys buvo visiškai tuščias! Vietoje storų naktinių užuolaidų kabojo dieninės. Plati dvigulė lova transformuota į dvi atskiras dalis. Antklodės su pledais tvarkingai paklotos patogiam naudojimui. Lagaminą tik po kurio laiko radom spintoje, visi rūbai, gulėję ant lovos, sukabinti spintoje, atskirti į dvi dalis, akivaizdžiai bandyta atspėti, kurie rūbai kuriai merginai priklauso. Kosmetika tvarkingai sudėliota į lentynėles šalia lovos, Dianos kvepalai ir akiniai nuo saulės tvarkingai išrikiuoti. Vonioje irgi siurprizas – vietoje dviejų rankšluosčių atsirado netgi penki, skirtingų dydžių ir paskirčių. Visas kambarys dvelkė švara ir tvarka. Ryte pusryčiaujant budintis šį kartą neišlėkė savo reikalais, nusprendė laiką praleisti plepėdamas su mumis. Po kiek laiko pagaliau išdrįso paklausti, ar mes modeliai, ar įžymybės? Pamatęs mano nuostabą, paraudęs prisipažino, kad patikrino mūsų su Diana „Facebook“ anketas! Pasirodo tereikia tik gerų „Facebook“ asmeninių paskyrų nuotraukų, kad užsitikrintum kokybišką aptarnavimą“, – juokingą istoriją iš kelionės prisiminė Rasa.

Dianos marškinėlių istorija

R.Kijakauskienė dar prisiminė vieną kuriozą, kuomet Diana nusipirko marškinėlius su itališku užrašu. Anot jos, marškinėliai atrodė paprastai, bet stilingai seksualūs. „Belipant į autobusą, vairuotojas, rodydamas į Dianos marškinėlius, kažką pakomentavo, pakraipė galvą ir ilgesingai atsiduso. Vėliau irgi kelis kartus prie jos vis prieidavo italai ir kažką rodydami į marškinėlius komentuodavo, nesupratom dėl ko, bet nusprendėme, kad tai – komplimentai. Galų gale vieno iš italų paprašėme paaiškinti, kas yra. Pasirodo, marškinėlių užrašas „Mangia uomini“ itališkai reiškia „Vyrų valgytoja“! Turint omenyje Dianos išvaizdą, nenuostabu, kad vietiniams užvirdavo kraujas. Likusią dienos dalį Diana vaikštinėjo savo ilgus plaukus nerūpestingai užsimetusi ant marškinėlių priekio“, – Žmonės.lt pasakojo Rasa.