„Mados infekcijos“ dalyvė: dizainerė Sandra Straukaitė ir jos kolekcija „Bloodymary“

Sandra Straukaitė nemėgsta skandalistės etiketės, nors jos profesinė karjera prasidėjo būtent nuo skandalo, kai 1989 metais komisija atsisakė prileisti ją prie stojamųjų egzaminų į Vilniaus dailės akademiją. Po Sandros apeliacijos kaip kortų namelis subyrėjo visa sustabarėjusios kostiumo dizaino katedros piramidė, o naujoji studentė ketverių metų kursą eksternu baigė per trejus.

Nenuostabu, kodėl Sandra vienu iš svarbiausių lūžių gyvenime ir kūryboje vadina Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Būtent šia tema, o ne apie madas, ji diskutavo ir su Vivienne Westwood, kai dalyvavo Alternatyvios mados savaitėje Maskvoje.

Vieni jos kūrybą dievina, kiti – aršiai kritikuoja griežtą būdą ir drabužių be dydžio koncepciją, bet faktas, jog S.Straukaitė – viena ryškiausių ir ideologiškai stipriausių mados kūrėjų Lietuvoje, nepataikaujanti nei žiūrovui, nei klientams. Pastarieji yra tik jos bičiuliai: muzikantai, režisieriai, menininkai, aktoriai, architektai – laisvi pasaulio piliečiai, kurie vertina madą kaip meną, tik amžinai neturi pinigų.

Geriausios mintys S.Straukaitei gimsta senamiesčio studijos palėpėj, naktimis. Būtina sąlyga kūrybai – šiluma. Todėl įvairios kepurės, padedančios galvoti ir neišbarstyti minčių, vieni mėgstamiausių Sandros aksesuarų. Natūralu, kad būdama mylimiausiam mieste, Tokijuj, dizainerė iš karto skuba į madistų rajono skersgatvyje esančią kepurių krautuvę. Dar vienos, naujos. Vaikystėje Sandra svajojo tapt sniego karaliene, bet dabar vis dažniau pagalvoja apie XXIII amžių, o kitam gyvenime norėtų atgimt nebent ekstravagantišku galvos apdangalu.

S.Straukaitės kūriniai netelpa į jokius standartus ar klišes. 2011 metų rudenį jos šou Talino madų savaitėje estų juvelyras Tanel Veenre pavadino kelione į kitą dimensiją, kurioje egzistuoja tik Sandrai būdingas erdvės ir laiko pajautimas. Dizainerė kryptingai nagrinėja drabužio konstrukcijos rebusą ir drąsiais eksperimentais kuria erdvines kompozicijas, drabužius-transformerius, kurių panaudojimo būdą leidžia susigalvot dėvinčiajam, o modulinių kompozicijų begalė.

Būtent už tai „Baltic Fashion Award“ 2010 metų konkurse Sandra Straukaitė apdovanota už konceptualumą ir inovatyvumą. Dizainerė vertina viską, kas tikra: konstruktyvius kirpimus, natūralias medžiagas, patogumą, o svarbiausia – idėją. Nenuostabu, kodėl ji tiesiog neapkenčia dirbtinumo: nuo birbizėlių iki priklijuojamų nagų ar pripučiamų kūno dalių.

Visada, ant podiumo ir kurdama kostiumus spektakliams, Sandra maksimaliai reikalauja iš kitų, bet dar daugiau iš savęs pačios. Po netradicinio pasirodymo per „Mercedes-Benz Berlin Fashion week 2011“ vokiečių mados kritikė ir profesorė Martina Glomb pripažino, kad ši dizainerė visada pasiekia savo. Nors organizatoriai bandė įtikinti, kad visus Sandros modelius parodyti ir perrengti tiesiog nebus laiko, galiausiai manekenės podiumu bėgo.

Nenuostabu, kad šis parodymas įstrigo ir „Euronews“ kanalo žurnalistams, kurie Sandrą įvardijo kaip vieną įdomiausių naujų vardų ant Berlyno podiumo. Pačiai dizainerei tai buvo puiki proga atsidurti profesionaliai sustyguotos madų savaitės užkulisiuose ir pažvelgt į mechanizmą iš vidaus. „Festivalį „Mados infekcija“ prieš penkiolika metų konstravom vadovaudamiesi nuojauta ir įsivaizdavimu, kaip turėtų vykti renginys, kurio svarbiausias dėmuo – dizaineris ir jo kolekcija. Po vieną mums sunku, bet visi kartu mes – jėga“, – sako dizainerė ir festivalio idėjinė vadė Sandra Straukaitė.