Dauguma jį pamiršta pasibaigus vaikystei. Kažkodėl KASPINAS asocijuojasi su ant viršugalvio pūpsančia peteliške, su plonomis kasytėmis. Bet mada jau kelis šimtmečius perša jį brandžioms moterims, taip pat – vyrams.
Kaspinas puikiai tiktų serialui apie klastą ir meilę. Šis daikčiukas užima lyg ir kuklią ansamblio detalės poziciją: jį pamiršus plaukai nenušiurtų, sijonas nenukristų. Tačiau šilko juostelės niekada netenkino epizodiniai vaidmenys. Ji kibo į plaukus, skrybėles, apykakles, iškirptes, puošė kurpaites ir skėčius, kekėmis kabojo ant rankovių, korsetų, krinolinų ir net – baltinių, kai buvo tikimybė, kad vėjas ar pati dama atskleis, kas slypi po sijono padurkais.
Lemtingas mazgas
Kaspinas tapo fetišu Liudviko XIV laikais. Tai buvo metas, kai jis dekoravo visus paviršius, kur tik tilpo mažos ar didelės šilko, atlaso, aksomo, brokato peteliškės. Tačiau ne stileiva Karalius Saulė pradėjo kaspinų maniją. Šimtmečiu anksčiau koketišką mažmožį pamėgo Anglijos valdovė Elžbieta I. Karalienė gal net kankinosi spręsdama, ką rinktis: piratų gabenamus perlus ar brangakmeniais puoštus kaspinus. Bet kančios truko neilgai, išmintinga monarchė rado sprendimą – perlų rinkes kabindavo taip, kad šios prasilenktų su kaspinais, jų nelamdytų.